Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai iškyla vėliau Pereiti į pagrindinį turinį

Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai iškyla vėliau

2026-06-27 11:00
Parengta pagal pranešimą spaudai

Didelio masto duomenų nutekėjimai paprastai daugiausia dėmesio sulaukia pirmosiomis dienomis po incidento. Vis dėlto sukčiams tai dažnai tėra pradžia. „Tele2“ IT saugumo ekspertas Mantas Užupis sako, kad būtent po tokių įvykių nutekinti duomenys gali būti naudojami kuriant labiau suasmenintus skambučius, SMS žinutes ar e. laiškus, todėl išlikti budriems svarbu ir tada, kai viešos diskusijos jau būna nurimusios.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Taikinys: sukčiai dažniausiai taikosi į žmones, kurie patiria stresą ir veikia impulsyviai.
Taikinys: sukčiai dažniausiai taikosi į žmones, kurie patiria stresą ir veikia impulsyviai. / Vestos Jašinskaitės fotomontažas

Niekur nedingsta

Daugeliui atrodo, kad didžiausia rizika kyla iškart po duomenų nutekėjimo. Vis dėlto tarp paties incidento ir sukčių bandymų pasinaudoti gauta informacija gali praeiti nemažai laiko. Pasak M. Užupio, tam yra konkreti priežastis.

„Nutekinti duomenys niekur nedingsta ir patenka į piktavalių duomenų bazes, kur gali būti sukaupta dar daugiau informacijos iš kitų incidentų. Be to, prireikia laiko rasti naujų būdų, kaip šiuos duomenis panaudoti sukčiavimui“, – tvirtina M. Užupis.

Jis akcentuoja, kad svarbu suprasti ir tai, kad ne visi duomenų nutekėjimai tampa viešai žinomi. Kai kurios organizacijos apie įsilaužimus sužino tik po ilgo laiko, o kartais apie juos apskritai nežino. Todėl vien tai, kad žmogus nėra girdėjęs apie konkretų incidentą, dar nereiškia, kad jo duomenys nėra patekę į piktavalių rankas. Nutekinti duomenys gali būti perparduodami, jungiami su kitomis duomenų bazėmis ir panaudojami ne vieną kartą. Todėl sukčių bandymai susisiekti su žmogumi gali prasidėti ne iškart po incidento, o gerokai vėliau.

Nutekinti duomenys niekur nedingsta ir patenka į piktavalių duomenų bazes, kur gali būti sukaupta dar daugiau informacijos iš kitų incidentų.

Kam naudojami?

Nors nutekintas asmens kodas, adresas ar kita jautri informacija gali kelti nerimą, pasak M. Užupio, šiandien vien turimų duomenų dažniausiai nepakanka, kad sukčiai galėtų tiesiogiai pasinaudoti žmogaus tapatybe.

„Šiais laikais tiesiogiai pasinaudoti tokiais duomenimis yra gerokai sunkiau. Anksčiau kai kuriais atvejais užtekdavo asmens dokumento duomenų, kad būtų galima, pvz., pasiimti greitąjį kreditą. Dabar tokie procesai gerokai saugesni, todėl nutekinta informacija dažniausiai naudojama kitais būdais“, – akcentuoja ekspertas.

Pasak jo, šiandien didžiausia grėsmė kyla ne dėl pačių duomenų, o dėl to, kaip jie naudojami kuriant įtikinamus sukčiavimo scenarijus. Žinodami daugiau informacijos apie žmogų, nusikaltėliai gali lengviau pelnyti jo pasitikėjimą ir išvilioti tai, ko jiems iš tiesų reikia – prisijungimo duomenis, banko kodus ar patvirtinimus programėlėse.

„Būtent dėl šios priežasties šiandien reikėtų dar atsargiau vertinti net ir iš pirmo žvilgsnio patikimai atrodančius skambučius, SMS žinutes ar e. laiškus. Nusikaltėliai vis dažniau apsimeta bankais, policija, valstybės institucijomis ar kitomis organizacijomis, kuriomis žmonės paprastai pasitiki“, – tvirtina M. Užupis.

13 mln. – tiek per metus Lietuvoje sustabdyta apgaulingų skambučių.

Nukenčia ir budriausi

IT saugumo ekspertas atkreipia dėmesį, kad dabartinės sukčiavimo schemos vis dažniau paremtos ne techninėmis gudrybėmis, o psichologiniu spaudimu. Žmogus skubinamas veikti, gąsdinamas įvairiais padariniais ir raginamas nedelsiant priimti sprendimą. Kad tai nėra pavieniai atvejai, rodo ir Lietuvos duomenys. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro 2025 m. ataskaitoje nurodoma, kad sukčiavimas sudarė 44 proc. visų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje. Be to, per metus šalyje sustabdyta apie 13 mln. apgaulingų skambučių ir beveik 6 mln. suklastotų SMS žinučių. Tai rodo, kad sukčiai vis dažniau taikosi ne tik į sistemas, bet ir į patį žmogų.

„Jeigu kas nors skambina pranešti apie bėdą ir sako, kad reikia labai greitai kažką padaryti, kad situacija nepablogėtų, geriausia padėti ragelį. Tada reikėtų pačiam susisiekti su banku, policija ar kita institucija oficialiais kontaktais. Taip ne tik apsisaugosite, bet ir padėsite institucijoms sužinoti apie vykdomas sukčiavimo kampanijas“, – pataria ekspertas.

Jo teigimu, nutekėjus dideliam kiekiui duomenų, gyventojai turėtų būti ypač atsargūs ir nepasitikėti nei SMS žinutėse pateiktomis nuorodomis, nei netikėtais prašymais pateikti papildomą informaciją. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, peržiūrėti savo slaptažodžius ir reguliariai stebėti svarbiausių paskyrų veiklą.

Ekspertas taip pat ragina apie tokias grėsmes kalbėtis ir su tėvais bei vyresniais artimaisiais. Pasak jo, sukčiai dažniausiai taikosi į žmones, kurie patiria stresą ir veikia impulsyviai, todėl svarbiausia išlikti ramiems ir neskubėti priimti sprendimų vien todėl, kad kažkas to reikalauja telefonu ar žinute.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų