Į Žemę panašių planetų mūsų ir kitose galaktikose ieškantys astronomai džiūgauja. Tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškai už mūsiškės Saulės sistemos ribų.

Pasak astronomų, visos trys planetos skrieja aplink itin vėsią žvaigždę nykštukę vos už 39 šviesmečių nuo mūsų, o dydžiu bei temperatūra jos gali būti panašios į Žemę ir Venerą.

"Tai pirma galimybė rasti cheminių gyvybės pėdsakų už mūsų Saulės sistemos ribų", – teigė tyrimo vadovas Belgijos Lježo universiteto astrofizikas Michaelis Gillonas.

Visos trys planetos turi pergalingą kombinaciją, t.y. jų dydis panašus į Žemės, jos gali būti potencialiai gyvenamos ir yra gana arti, kad galima būtų išanalizuoti jų atmosferą pasitelkus šiuolaikines technologijas.

Šis atradimas, pasak M.Gillono, atveria visiškai naujus gyvenamų planetų medžioklės plotus.

M.Gillonas su kolegomis sukalibravo 60 cm infraraudonųjų spindulių teleskopą Čilėje, dar žinomą kaip TRAPPIST, taip, kad sugautų kelias dešimtis nykštukinių žvaigždžių, kurios yra nepakankamai didelės arba nepakankamai karštos, kad jas galima būtų pamatyti optiniais teleskopais.

Tada jie išsirinko, jų nuomone, daugiausia žadančią žvaigždę, dabar vadinamą "TRAPPIST-1", kuri yra aštuonis kartus mažesnė už saulę ir gerokai šaltesnė. Kelis mėnesių žvaigždę  stebėję astronomai nustatė, kad jos infraraudonasis signalas reguliariais intervalais trumpam nutrūksta, vadinasi, aplink ją skrieja kažkokie dangaus kūnai.

Toliau tiriant buvo patvirtinta, kad tai yra egzoplanetos – ne Saulės sistemoje esančios planetos.

Arčiausiai nykštukės esančios dvi planetos apskrieja ją per 1,5–2,4 paros ir gauna energijos mažiau negu Žemė iš Saulės: viena – keturis kartus mažiau, kita – du kartus. Atokesnė trečioji planeta savo orbitą įveikia per 4–73 paras.

"Iki šiol tokių raudonųjų pasaulių, skriejančių aplink ultravėsias žvaigždes nykštukes, buvimas buvo teorinis, o dabar mes jau turime ne vieną vienintelę planetą, o net tris", – džiaugėsi vienas bendraautorių Emmanuelis Jehinas iš Lježo universiteto.

Pasak jo, šis atradimas – paradigminis poslinkis gyvybės paieškose visatoje.

Pagal dydį ir artumą iki nelabai intensyvios žvaigždės visose trijose planetose gali būti regionų, kur sąlygos gali būti palankios skystam vandeniui ar net gyvybei egzistuoti.