Fizikė Sabrina Gonzalez Pasterski jau daugelį metų lyginama su Albertu Einšteinu – ir ne be priežasties, rašo „Antena 3 CNN“.
S. Pasterski gimė Čikagoje. Jos mama yra iš Kubos, o tėvas – iš Lenkijos. Dar vaikystėje mergaitė susidomėjo fizika ir gravitacija, o būdama 12-os metų iš specialaus konstruktoriaus rinkinio pradėjo surinkinėti savo vienmotorį lėktuvą. Sulaukusi 14-os ji jau pati pilotavo šį lėktuvą – keleriais metais anksčiau, nei pagal įstatymus būtų galėjusi sėsti prie automobilio vairo.
Būtent šis lėktuvas netikėtai suvaidino svarbų vaidmenį jai stojant į Masačusetso technologijos institutą (MIT). Iš pradžių S. Pasterski buvo tik laukiančiųjų sąraše, bet kai fakultetas pamatė jos sukonstruotą lėktuvą ir sužinojo jo istoriją, mergina buvo priimta. Studijas ji baigė anksčiau laiko – vos per trejus metus – ir pasiekė aukščiausią galimą pažymių vidurkį. Ji tapo pirmąja per beveik du dešimtmečius moterimi, baigusia MIT Fizikos fakultetą geriausiais rezultatais, taip pat pirmąja moterimi, pelniusia prestižinę Orloffo stipendiją.
Vėliau ji tęsė doktorantūros studijas Harvardo universitete, kur kartu su fizikais Andrew Stromingeriu ir Alexanderiu Zhiboedovu prisidėjo prie vadinamojo „sukinio atminties efekto“ (angl. spin memory effect) atradimo. Tai svarbi gravitacinių bangų fizikos sąvoka, paaiškinanti, kaip informacija gali būti užkoduota erdvėlaikyje. Jos darbas patraukė mokslo bendruomenės ir netgi fiziko teoretiko S. Hawkingo dėmesį, kuris jį paminėjo viename iš savo paskutinių publikuotų straipsnių.
Nepaisant šio pripažinimo, S. Pasterski atsisakė darbo pasiūlymų iš pagrindinių pramonės atstovų. NASA pasiūlė jai darbą, o „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas pakvietė ją prisijungti prie privačios kosmoso bendrovės – jo „Blue Origin“ taip pat norėjo ją matyti savo komandoje. Jos taip pat nesuviliojo profesorės pareigos Brauno universitete, už kurias jai siūlytas 1,1 mln. dolerių atlygis.
Vietoj to 2021 m. ji pasirinko Perimetro teorinės fizikos institutą Vaterlo mieste, Kanadoje, ir, būdama 27-erių, tapo viena jauniausių katedros tyrėjų. Ji teigia, kad galimybė nagrinėti fundamentalius mokslinius klausimus jai reiškė daugiau nei atlyginimas ar prestižas.
Šiandien S. Pasterski toliau dirba ties viena didžiausių šiuolaikinio mokslo paslapčių: kaip gravitacija veikia kvantiniu lygmeniu ir kaip struktūrizuotas pats erdvėlaikis. Būtent dėl savo bandymo atsakyti į šį fundamentalų klausimą ji lyginama su A. Einšteinu.
(be temos)