Prancūzijoje siūlo uždrausti

Prancūzijos parlamento komitetas rugsėjį paragino jaunesniems nei penkiolikos metų vaikams šalyje visiškai uždrausti naudotis socialiniais tinklais, o penkiolikos–aštuoniolikos metų paaugliams, pasak įstatymų leidėjų, turėtų būti taikoma naktinė skaitmeninė komendanto valanda.

Šios rekomendacijos pateiktos komiteto teisininkų ataskaitoje, parengtoje po konsultacijų su šeimomis, socialinių tinklų vadovais ir nuomonės formuotojais.

Prezidento Emmanuelio Macrono kanceliarija yra pareiškusi norą įvesti draudimą vaikams ir paaugliams, kai Australija ėmė rengti savąjį įstatymą, kuriame numatytas socialinių tinklų draudimas jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims.

Kaip praneša AFP, komiteto vadovas Arthuras Delaporte’as teigė, kad taip pat pateiks baudžiamąjį skundą prokurorams dėl didelio populiarumo sulaukusios trumpųjų vaizdo įrašų platformos „TikTok“ keliamo pavojaus (vartotojų) gyvybei.

Komitetas buvo įsteigtas siekiant ištirti tiktoko keliamą pavojų ir jo psichologinį poveikį nepilnamečiams, kai pernai septynios šeimos pateikė ieškinį  socialiniam tinklui, kaltindamos jį, kad jų vaikai susiduria su turiniu, skatinančiu juos nusižudyti.

Nusižudžiusios aštuoniolikmetės motina Geraldine AFP sakė, kad po dukters mirties praėjusiais metais ji aptiko dukros skelbtus ir matytus vaizdo įrašus tiktoke, kuriuose rodomas savęs žalojimas. Ji pripažino, kad tiktokas nenužudė jos dukros, tačiau kaltino šią įrašų platformą netinkamai vykdžius interneto priežiūrą ir dar labiau panardinus jos dukrą į tamsius potraukius.

Įstatymų leidėjai pažymėjo, kad tiktoko taisykles labai lengva apeiti.

Komitetas taip pat nustatė, kad programėlėje ir toliau plinta žalingas turinys, o tiktoko algoritmas veiksmingai įtraukia jaunuolius į tokio turinio vartojimo liūną.

Ataskaitoje siūloma skaitmeninė komendanto valanda penkiolikos–aštuoniolikos metų amžiaus vartotojams būtų paremta principu, kad platforma jiems turėtų būti neprieinama nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto.

Keičiasi: reaguodamas į kritiką dėl jaunesniems nei trylikos metų asmenims prieinamo jiems netinkamo turinio, taisykles ėmė griežtinti socialinis tinklas „Instagram“. / DPA nuotr.

Taikys amžiaus cenzą

Vis daugiau visuomenių ir valstybių reikalaujant, kad socialinių tinklų platformos įrodytų, jog pelnas joms nėra svarbesnis už vartotojų, ypač vaikų, gerovę, spalio viduryje platforma „Instagram“ sugriežtino paauglių paskyrų turinio filtravimą, kad jis atitiktų filmams taikomus N-13 amžiaus cenzo standartus.

Kaip pranešė AFP, dėl to paaugliai instagramo paskyrose galės matyti tokio paties lygio turinį, kaip ir filmuose, kuriems nustatytas N-13 amžiaus cenzas. Jis skirtas įspėti tėvus, kad filmas laikomas šiek tiek intensyvesniu rodant nuogybes, smurtą ar narkotikų vartojimą nei tas, kurį tiesiog rekomenduojama žiūrėti su tėvų priežiūra. Tarp nurodytų pavyzdžių, dėl kurių turinys gali būti įvertintas N-13, yra drastiškos dietos arba alkoholio ar tabako vartojimo propagavimas. Instagramas jau anksčiau yra uždraudęs paauglių paskyrose rodyti šokiruojantį ar atvirai seksualinį turinį. Dėl šio atnaujinimo įrašai, skatinantys potencialiai žalingą elgesį, pavyzdžiui, rizikingus iššūkius, bus paslėpti ir neįtraukti į rekomendacijas. Norintys labiau kontroliuoti, ką jų vaikai mato instagrame, galės pasirinkti apriboto turinio parinktį, kuri neleis jauniesiems vartotojams matyti, rašyti ar gauti komentarų po įrašais.

Anot „Meta“, nuo kitų metų bus galima naudoti riboto turinio parinktį, kad būtų galima apriboti paauglių pokalbius su dirbtinio intelekto (DI)  įrankiais. Neseniai Kalifornijoje priimtas svarbus įstatymas, kuriuo reikalaujama, kad pokalbių robotų operatoriai įgyvendintų kritines apsaugos priemones, susijusias su sąveika su DI pokalbių robotais. Įstatymas priimtas, kai pranešta apie paauglių savižudybes, kai jie, prieš atimdami sau gyvybę, naudojosi pokalbių robotais.

Turi rastis vaikus saugančių draudimų ir internete, kuris, deja, nėra vaikams pritaikytas, keliantis ir priklausomybės rizikų, grasinantis dezinformacija, seksualizuotu turiniu, skatinantis valgymo, miego, nerimo, dėmesio sutrikimus.

Kad atsirastų darbotvarkėse

Iniciatyvos apsaugoti vaikus ir paauglius nuo virtualiojoje erdvėje slypinčių pavojų bene aktyviausiai Lietuvoje imasi Skaitmeninės etikos centras. Jo bendraįkūrėjės ir vadovės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjos Rasos Jauniškienės teigimu, reikėtų, kad mūsų šalyje aukščiausiu lygiu – šalies vadovų ir tų, kurių galioje priimti sprendimus šalies lygmeniu, – darbotvarkėse atsirastų siekis apsaugoti vaikus nuo grėsmių ne tik socialiniuose tinkluose, bet apskritai internete. Pasak jos, kadangi rizikos ir grėsmės perkopia sienas – reikėtų ir pastangų bendraujant su kitomis šalimis, globalaus požiūrio.

„Bendraujame su mažamečiais, kurie turi dešimtis paskyrų įvairiuose socialiniuose tinkluose, ten gausu pačių įvairiausių rizikų, ne tik turinio, kurio šio amžiaus vaikai dar negali kritiškai vertinti. Tai ne vaikų kaltė, bet mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė, – pastebi ekspertė. – Lietuva taip pat turėtų turėti poziciją ir brėžti vaikus saugančias ribas. Tačiau dabar stebime ir visuomenės nuomonės kryptį į priešingą pusę. Nors vis daugiau šalių kalba apie išmaniųjų įrenginių vaikams amžiaus vėlinimą, kažkas sako, kad ne anksčiau nei nuo vienuolikos ar nuo trylikos metų, tačiau Lietuvoje daugėja žmonių, kurie mano, kad tinkamas amžius vaikui įteikti išmanųjį – iki dešimties metų imtinai. Drauge su išmaniuoju randasi ir socialinių tinklų paskyrų, kur vaikai, nurodę, kad jiems 30, 60 ar 300 metų, tariamai tampa suaugę.“

R. Jauniškienės teigimu, kol platformos ims tinkamai užtikrinti amžiaus tikrinimo procesus ir labiau saugoti mūsų vaikus, teks arba stebėti augančius skausmingus precedentų skaičius, kai žala kartais tampa nebeatitaisoma, arba pagaliau ryžtis sprendimams, kurie kam nors galbūt atrodo nepopuliarūs vien dėl žodžių „riboti“ ar „drausti“.

Tiems, kurie baiminasi tokių žodžių, ekspertė priminė, kad seniai įprastas raudonas šviesoforo signalas, būtinas norint visiems saugiai judėti kelyje, taip pat yra draudžiantis.

„Draudimų įsigyti psichoaktyvių medžiagų vaikams turbūt taip pat naikinti nesinorėtų. Turi rastis vaikus saugančių draudimų ir internete, kuris, deja, vaikams nepritaikytas ir, be daugybės galimybių, drauge keliantis ir priklausomybės rizikų, grasinantis dezinformacija, seksualizuotu turiniu, skatinantis valgymo, miego, nerimo, dėmesio sutrikimus“, – įsitikinusi Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėjė.

Pasak jos, Prancūzijos parlamento komisijos siūlymas uždrausti socialinius tinklus vaikams iki penkiolikos metų – ne tik politinis sprendimas, bet ir aiškus kultūrinis signalas – pavyzdys, kaip lyderystė ir politinė valia gali formuoti naują požiūrį.

„Gaila, bet kilo jis dėl skaudžių istorijų: šeimos, kurios neteko vaikų, kreipėsi į teismus dėl turinio, galėjusio paskatinti savižudybes. Tai priminimas, kad skaitmeninė erdvė nėra neutrali – ji gali būti ir saugi, ir pavojinga, priklausomai nuo to, kaip ją reguliuojame“, – suaugusiųjų atsakomybę reguliuoti šią erdvę priminė R. Jauniškienė.

Rasa Jauniškienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Neria kur kas jaunesni

Ar realu, kad, imant pavyzdį iš kai kurių užsienio šalių, Lietuvoje taip pat būtų draudžiama naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei penkiolikos metų vaikams ir paaugliams?

„Yra posakis, kad kai nori – ieškai galimybių, kai nenori – randi priežasčių. Tikiu, kad yra būdų tai padaryti, klausimas – kiek mums rūpi mūsų vaikai. Kaip mes jaučiamės žinodami, kad didelė dalis mažamečių naudojasi socialiniais tinklais gerokai, kartais visu penkmečiu anksčiau, nei pačios platformos nurodo tinkamą mažiausią amžiaus ribą jungtis, – trylika metų. Kodėl mes manome, kad tai nieko tokio, ir kodėl šių klausimų nekeliame nacionaliniu mastu ir neieškome nacionalinių sprendimų? Kur yra sprendimų priėmėjai, kuriems šis klausimas rūpi? Kieno darbotvarkėje jis yra tarp prioritetų?“ – klausimus, į kuriuos kol kas sudėtinga rasti atsakymus, kėlė LSMU tyrėja.

Ji akcentavo, kad vaikų ir paauglių saugumo internete klausimai turėtų būti sprendimų priėmėjų darbotvarkėse.

„Tada, turint nacionalinę poziciją, ko gero, reikėtų drauge su kitomis ES šalimis judėti – kreiptis į platformas, brėžti ribas, skatinti suremti pečius specialistus, analizuoti galimybes, o ne išsyk nuleidus rankas sakyti, kad mes tokie maži, kad tie gigantai, tokie kaip „Meta“, su mumis juk nekalbės“, – nenuvertinti savęs ragino R. Jauniškienė.

Pasak jos, Australijos pavyzdys rodo, kad valią išreikšti galima ir būtina. Šioje šalyje nuo gruodžio 10 d. įsigalios draudimas naudotis socialiniais tinklais asmenims, jaunesniems nei šešiolikos metų, o platformoms, kurios bandys apeiti šią tvarką, gresia milijoninės baudos.

Bendraujame su mažamečiais, kurie turi dešimtis paskyrų įvairiuose socialiniuose tinkluose, o ten gausu pačių įvairiausių rizikų. Tai ne vaikų kaltė, tačiau mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė.

„Ar nenorėtume, kad Lietuvos vaikai, jungdamiesi prie svetainių ar programėlių, kuriose leidžiama pornografija, neturėtų galimybės to turinio pasiekti? Štai Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, nuo 2025 m. liepos 25 d. tokios svetainės ir programėlės įpareigotos įdiegti griežtą amžiaus kontrolę, siekiant užtikrinti, kad vaikai negalėtų pasiekti tokio ar kito žalingo turinio. Ar Australijos, Jungtinės Karalystės atvejais bus mėginama apeiti įstatymus? Galbūt taip, tačiau aiški šalies valia yra išreikšta“, – akcentavo pašnekovė. Pasak jos, ar tokios valios turime Lietuvoje, yra neatsakytas klausimas.

R. Jauniškienės teigimu, atsakomybė už tokių draudimų laikymosi priežiūrą turėtų būti padalyta.

„Atsakomybė turi būti dalijama: sprendimų priėmėjai – už reguliavimą, stebėseną, švietimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, žiniasklaida – už dėmesį šioms temoms, platformos ar paslaugų teikėjai – už techninius sprendimus, šeimos, mokyklos – už kasdienį vaikų ugdymą. Tik bendradarbiaudami galime sukurti aplinką, kurioje vaikai auga saugiau – ir realybėje, ir ekranuose“, – sakė ekspertė.

Vis daugiau šalių

Paprašyta įvertinti instagramo paauglių paskyrų turinio filtravimo griežtinimą, Skaitmeninės etikos centro vadovė sakė: „Platforma supranta, kad ilgiau nesiimti vaikus saugančių žingsnių negalės, kai vis daugiau šalių įstatymais numato įvairaus pobūdžio vaikus saugoti siekiančius ribojimus. Akivaizdu, kad tokių šalių tik daugės.“

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad ne visos priemonės efektyvios. Pavyzdžiui, kažkada anksčiau skambiai pristatyta galimybė vartotojui pačiam apriboti savo laiką platformoje buvo sukritikuota dėl to, kad, tarkime, nustačius laiko platformoje limitą 20 minučių ir 5 minutes joje praleidus, o paskui nuėjus į kitą socialinį tinklą ir vėl sugrįžus, laikas būdavo pradedamas skaičiuoti nuo nulio.

„Žinoma, kiekvienas žingsnis nors šiek tiek labiau saugoti vaikus yra teisinga kryptis, bet ar tikrai to pakanka ir ar platformos negalėtų ir ar neprivalėtų daryti daugiau? Atrodo, kad, kol nėra reguliavimų, stebėsime tik minimalius, kosmetinius, žingsnius“, – pastebėjo R. Jauniškienė.