Baltija lyginama su sunkiu ligoniu, kuris nesveiksta, bet ir nemiršta. Suomija skyrė 380 mln. eurų Baltijos aplinkai gerinti. Ypatingą dėmesį ji skiria naftos produktų išsiliejimams Suomių įlankoje.

Kai šioje įlankoje vienas po kito pradėjo dygti nauji Rusijos naftos ir naftos produktų terminalai, užteršimo pavojus smarkiai išaugo.

Suomija nesitiki, kad Rusija skirs didesnį dėmesį apsaugos nuo taršos priemonėms. Todėl pati ėmėsi vykdyti apsaugos programą. Turėdama 14 šiuolaikinių naftos surinkimų laivų, Suomija jų dar ketina statyti. Pastatyti tokį laivą kainuoja apie 60-80 mln. eurų.

Tuo tarpu didžiausiame Rusijos Sankt Peterburgo uoste nėra nė vieno laivo, kuris galėtų rinkti į įlanką išsiliejusius naftos ir jos produktų teršalus. Rusijoje yra nedideli laiveliai, kurie gali rinktis teršalus tik pakrantėse.

Jei Suomių įlankoje nafta išsilietų žiemą iš viso nėra technikos, kuri galėtų rinkti teršalus po ledu. Teoriškai tai turėtų daryti ledlaužiai, tačiau žiemą jie nespėja lydėti laivų.