Vėjo elektrinių „Pensija“ Pereiti į pagrindinį turinį

Vėjo elektrinių „Pensija“

2026-09-27 10:12
KD inf.

Europos padangę raižantys sparnai dovanoja švarią energiją, tačiau kas nutinka, kai milžiniškos vėjo elektrinės sulaukia savo saulėlydžio? Švedų vizionieriai rado netikėtą sprendimą: pasenusias turbinas paversti žmogui tarnaujančiais kūriniais – nuo kalnų slidžių iki jaukių miniatiūrinių namelių.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Misija: pagal paskirtį veikiančios vėjo elektrinės gamina švarią energiją, tačiau vizionieriai įrodė, kad ir neveikiančios jos gali būti naudingos.

Nemenkas galvosūkis

Kaip rašo „Africanews“, vien per pirmąjį 2026 m. pusmetį Senajame žemyne įrengta 8,8 gigavato naujų vėjo jėgainių – tai 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Asociacijos „WindEurope“ skaičiavimais, naujos elektrinės gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų 7 mln. namų ūkių, o per metus jos atstotų energijos kiekį, gaunamą iš 25 suskystintųjų gamtinių dujų tanklaivių krovinio.

Tačiau kiekviena iškilusi turbina anksčiau ar vėliau sustos, o gamintojai tebeieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad nė viena milžiniškų konstrukcijų dalis nepavirstų beverte atlieka.

Didžiąją vėjo elektrinės masės dalį sudaro plienas, aliuminis, varis ir betonas – nesunkiai perdirbamos medžiagos.

57 – tiek menčių panaudota daugiaaukštės Lundo automobilių aikštelės fasadui.

Vis dėlto didžiausiu iššūkiu išlieka mentės. 50–100 m ilgio sparnai projektuojami taip, kad atlaikytų atšiaurias stichijas apie 25 metus. Būtent tai, kas garantuoja konstrukcijų tvirtumą, labiausiai apsunkina ir jų utilizavimą.

Ėmėsi kūrybiškų idėjų

Vėjo elektrinių mentės gaminamos iš stiklo ir anglies pluošto, epoksidinės dervos, medienos, metalo ir užpildų.

„Kompozicinėms medžiagoms nuo dervos atskirti būtini specializuoti procesai, kurie dažnai reikalauja itin aukštos temperatūros ar kitų daug energijos eikvojančių apdorojimo metodų“, – „Euronews Earth“ teigė Švedijos bendrovės „Vattenfall“ Vėjo padalinio aplinkosaugos ir tvarumo direktorė Eva Julius-Philipp.

Anot jos, kai kuriais atvejais gali būti pakenkta atgautų žaliavų kokybei ir vertei, todėl plataus masto perdirbimas tampa itin sudėtingas.

2021 m. „Vattenfall“ įsipareigojo nebesiųsti į sąvartynus demontuotų vėjo elektrinių menčių, o 2024 m. – ir mašinų skyrių gaubtų bei nosių kūgių. Įmonė ėmėsi ieškoti kūrybiškų alternatyvų.

Pvz., padedant studijai „Superuse“, Austrijoje atitarnavęs 4 m pločio, 10 m ilgio ir 3 m aukščio gondolos gaubtas virto kompaktišku būstu su virtuve, vonia, šilumos siurbliu ir saulės moduliais.

Transformacija: buvęs jėgainės mašinų skyriaus gaubtas virto kompaktišku būstu.

Pritaikymo būdų įvairovė

Šis 2024 m. Nyderlandų dizaino savaitėje pristatytas projektas įrodė, kad nebenaudojamų elektrinių fragmentus galima transformuoti minimaliomis energijos sąnaudomis. Naujai pritaikomos ir mentės.

2023 m. Danijos parke „Nørre Økse Sø“ demontuotos 57 mentės vėliau tapo Švedijos Lundo miesto automobilių aikštelės fasadu.

Iš atitarnavusių vėjo elektrinių sparnų taip pat bandoma gaminti saulės modulių rėmus ar kalnų slides.

„Kompaktiškas namelis, statybiniai sprendimai ar slidės kol kas nėra masinis sprendimas, tačiau jie padeda kaupti patirtį, atrasti naujų pritaikymo būdų ir skatina žiedinių sprendimų rinką“, – pabrėžė E. Julius-Philipp.

Ji pridūrė, kad laikantis saugos reikalavimų pirmenybė teikiama komponentų atnaujinimui ir pakartotiniam naudojimui.

Pritaikymas: iš atitarnavusių sparnų medžiagų pagamintos kalnų slidės.

Stinga bendro nusiteikimo

Iki 2030 m. „Vattenfall“ siekia užtikrinti 100 proc. kompozitinių medžiagų žiediškumą. Mechaniniu būdu mentės smulkinamos į dribsnius ir užpildus, o pirolizės metodu atgaunamas pluoštas ir kitos antrinės žaliavos.

Kai aukštos vertės perdirbimas neįmanomas, kompozitai nukreipiami į energijos gamybą ar cemento pramonę. Vis dėlto tarp didžiausių kliūčių – ne tik technologijos.

„Išmontuotos mentės nepasiekia perdirbėjų tolygiu ir nuspėjamu srautu, todėl perdirbimo sprendimams sunku ekonomiškai išsiplėsti“, – aiškino ekspertė.

Galiausiai ES neturi bendro draudimo šalinti mentes sąvartynuose – tai reglamentuota tik Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Tad „WindEurope“ tokį įsipareigojimą ragina priimti visas bendrijos nares.

Inovacijos nuo brėžinio

Ieškant tvarių sprendimų gelbsti ir naujas požiūris į gamybą. Antai „Siemens Gamesa“ sukurtoms „RecyclableBlades“ mentėms naudojama derva, kuri tirpsta silpnai rūgščiame žemos temperatūros tirpale.

Tokios mentės jau naudojamos elektrinėse, kurios veikia „Vattenfall“ jūros parke „Hollandse Kust Zuid“ Nyderlanduose. Tai leidžia nepažeidžiant medžiagų atskirti stiklo ir anglies pluoštą, plastiką, medieną ir metalą naujiems produktams gaminti.

E. Julius-Philipp teigimu, nors šis procesas nėra masiškai išplėtotas, susidomėjimas technologijomis, leidžiančiomis efektyviau perdirbti mentes ir išsaugoti atgautų medžiagų vertę ir kokybę, akivaizdžiai auga.

Daugiau naujienų