Tikimasi, kad toks mėginys padės atskleisti, kaip susiformavo mažai ištirti du Marso palydovai – Fobas ir Deimas.
Jis taip pat padės atsakyti į daugybę kitų klausimų apie Marsą. Vieni svarbiausių – kiek vandens ten buvo ir kodėl išnyko gyvybei palankios sąlygos.
Už 55 mln. kilometrų nuo mūsų esančią Raudonąją planetą – Marsą – žmonės tyrinėjo nuo septintojo dešimtmečio. Ir nors misijos į Marsą siųstos ne kartą, žmonija vis dar turi nedaug informacijos apie du Marso palydovus, dar vadinamus Marso mėnuliais – Fobą ir Deimą.
„Manoma, kad šie mėnuliai – tai asteroidai, kurie anksčiau klajojo Saulės sistemoje, tačiau pateko į šios planetos gravitacinį lauką. Kita vyraujanti teorija teigia, kad tai – nuolaužų disko, susidariusio po milžiniško susidūrimo su Marsu, likučiai. Abi šios teorijos turi tam tikrų niuansų, bet labiausiai vis dar stebina tai, kad į šį klausimą iki šiol niekam nepavyko rasti atsakymo“, – sakė Europos kosmoso agentūros planetų tyrinėtojas Elliot Sefton-Nash.
Dabar iniciatyvos ėmėsi japonai – jie užsibrėžė tikslą į Žemę pargabenti mėginį, kurio paimti dar niekam nepavyko. Japonijos kosmoso agentūra ant vieno iš Marso mėnulių nuleis marsaeigį. Jis paims paviršiaus mėginį, kuris vėliau bus parskraidintas į Žemę. Jei viskas pavyks, mėginys turėtų atskleisti daug dalykų ne tik apie palydovus, bet ir apie bendrą Marso vystymąsi, pavyzdžiui, kiek vandens ten buvo.
„Galėtume daug išsiaiškinti apie bendrąją Marso evoliuciją: paviršiaus raidą, vandens, kuris ten galėjo būti, kiekį, taip pat atmosferą – kokio tankio ji buvo ir kada išretėjo. Šiandien ji labai reta, todėl sąlygos Marse nėra palankios gyvybei“, – aiškino E. Sefton-Nash.
Japonai raketą, gabenančią marsaeigį, jau paleido.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Rezultatai puikūs – raketą pavyko labai tiksliai nukreipti į numatytą trajektoriją link Marso“, – teigė kitas pašnekovas.
Skrydis užtruks apie 10 mėnesių. Atskridus bus bandoma nutupdyti marsaeigį ant didesniojo ir arčiau Marso esančio Fobo. Tai – netaisyklingos formos, į bulvę panašus ir labai mažas uolienų kūnas, kurio skersmuo siekia vos 22 kilometrus. Iki šiol ant tokio mažo dangaus kūno nebuvo nutupdytas joks aparatas.
Japonų išskraidintas marsaeigis yra maždaug mikrobangų krosnelės dydžio ir palydove praleis apie 100 dienų. Per jas bus surinkta apie 10 gramų mėginių. Tačiau misija baigsis ir mėginiai į Žemę grįš tik 2031-aisiais, kai susidarys tinkamos sąlygos grįžti. Skaičiuojama, kad misija kainuos 579 mln. dolerių.
Per pastaruosius 50 metų NASA sėkmingai nutupdė devynis marsaeigius Marse. Paskutinis, 2021 metais nuskraidintas „Perseverance“, Raudonojoje planetoje važinėja ir šiuo metu.
NASA skelbė, kad jam pavyko pasiekti rekordą – jis Marse įveikė didžiausią atstumą iš visų iki šiol ten važinėjusių žmogaus sukurtų aparatų ir jau nuvažiavo daugiau nei 45 kilometrus. Iš pradžių planuota, kad per savo misiją jis įveiks tik 20 kilometrų, tačiau „Perseverance“ pranoko lūkesčius. Planuojama, kad Marsą jis tirs bent iki 2028-ųjų.
Naujausi komentarai