Kovoti su baimę keliančiais ir aplinką teršiančiais šunimis klaipėdiečiams teks patiems. Policija tokiems pranešimams pirmumo neteikia, o miesto valdžia, regis, sudeda ginklus – nėra litų.
Pagal Klaipėdos gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles šunis vedžioti leidžiama specialiose aikštelėse ir laukymėse atokiau nuo gyvenamųjų namų. Tačiau šio reikalavimo mažai kas paiso.
Su savo keturkojais jų šeimininkai vaikšto kur tik užsigeidę – net vietose, kur tai daryti griežtai draudžiama, – paplūdimyje, parkuose, skveruose, švietimo ir gydymo įstaigų teritorijoje ar žaidimų aikštelėse.
Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Redas Dičkus neslėpė, kad per vasaros sezoną pliaže šunis vedžiojantys šeimininkai sukelia nemažai rūpesčių.
Naminiai gyvūnai į paplūdimius atvedami net karščiausiomis vasaros dienomis, kai visur pilna poilsiautojų ir nėra kur padėti kojos. Į paplūdimį atvedami ir dideli šunys, kurie dažnai būna be antsnukių.
Dažnas šeimininkas augintinį paleidžia nuo pavadėlio. Šuo laksto aplink gulinčius poilsiautojus, žaidžiančius vaikus. Pasipiktinę augintinių ir jų šeimininkų elgesiu žmonės skambučiais atakuoja gelbėtojus.
R.Dičkus pasakojo, jog močiutės, atsinešusios mažus naminius gyvūnus, tvirtina, kad šie nieko nedarys. Didelių šunų šeimininkai, pamatę pastaruosius, iš karto atkerta: "O kodėl šis mažas paplūdimyje?"
Pernai Pirmojoje Melnragėje vienas poilsiautojas atsivedė prie grandinės pririštą didelį šunį be antsnukio. Gelbėtojams perspėjus, kad šeimininkas išvestų augintinį, šis supyko. Vyras pareiškė, jog šunį į Klaipėdą atsivežė iš Vilniaus ir nori augintiniui parodyti jūrą. Poilsiautojas kategoriškai atsisakė išeiti iš pliažo. Jį teko išvesti policijos pareigūnams.
Nuo nedrausmingų šunų šeimininkų, kurie augintinius vedžioja bet kur ir nesurenka ekskrementų, ginasi ir daugiabučių namų gyventojai. Kiemuose jie stato šunis vedžioti draudžiančius ženklus.
Iš viso Klaipėdoje stūkso 50 tokių ženklų – jų penkiskart daugiau, nei leidžiančių vedžioti augintinius. Daugiau nei pusė ženklų (30) gyventojų prašymu yra daugiabučių namų kiemuose. Likusieji – parkuose, skveruose, prie bažnyčių.
Anksčiau policija į skambučius dėl ne vietoje vedžiojamų šunų, šiukšlinimo, žaliojoje vejoje pastatytų automobilių reaguodavo operatyviau.
Visi pranešimai apie neleistinoje vietoje vedžiojamus šunis buvo perduodami Ekologinės policijos pareigūnams. Jie operatyviai vykdavo į įvykio vietas, organizuodavo patikrinimus. Dabar tai nėra daroma. Finansavimą šioms funkcijoms skirdavo miesto savivaldybė – apie 65 tūkst. litų per metus. Tačiau pernai gegužę sutartis pasibaigė ir ji nebuvo pratęsta.
Naujausi komentarai