Influenceriai taikosi į izoliuotas gentis: ekspertai perspėja apie pavojų jų išlikimui Pereiti į pagrindinį turinį

Influenceriai taikosi į izoliuotas gentis: ekspertai perspėja apie pavojų jų išlikimui

2026-09-09 05:00 klaipeda.diena.lt inf.

Vidurnaktį iš paplūdimio pripučiama valtele išplaukęs amerikietis pasiėmė kamerą, kokosą ir skardinę dietinės kolos. Jo tikslas buvo Šiaurės Sentinelų sala – viena labiausiai nuo išorinio pasaulio izoliuotų vietų Žemėje, į kurią patekti draudžiama. Tai, kas dar prieš kelis dešimtmečius būtų buvę ekstremalaus nuotykių ieškotojo istorija, šiandien įgauna kitą prasmę: žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad interneto šlovės siekiantys turinio kūrėjai vis dažniau domisi savanoriškai izoliuotomis čiabuvių bendruomenėmis, rašo „The Guardian“.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Norėjo nufilmuoti tai, ko beveik niekas nematė

Mykhailo Polyakovui buvo 24-eri, kai jis ryžosi kelionei į Šiaurės Sentinelų salą, priklausančią Indijos valdomam Andamanų salynui.

Priartėti prie salos arčiau nei penkis kilometrus draudžiama, o aplinkinius vandenis patruliuoja pareigūnai. Tačiau amerikietį traukė galimybė užfiksuoti ten gyvenančius žmones.

Šiaurės Sentinelų salos gyventojai laikomi viena labiausiai nuo likusio pasaulio atsiskyrusių bendruomenių. Manoma, kad jų gali būti apie šimtą. Jie gyvena medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo būdu, o apie jų kalbą ir visuomenę žinoma labai nedaug.

Svarbiausia – jie patys nuosekliai priešinasi išoriniam kontaktui.

2018 m. amerikietis misionierius Johnas Allenas Chau žuvo nuo strėlių, kai trečią kartą bandė išsilaipinti saloje. 2006 m. žuvo ir du Indijos žvejai, kurių valtį netyčia išmetė į Sentinelų krantą.

M. Polyakovas manė, kad pavojai perdėti. Jį ypač viliojo galimybė gauti šiuolaikinės raiškos vaizdų.

Pasak jo, ankstesni salos gyventojų įrašai dažniausiai buvo seni ir neryškūs, todėl jis norėjo pirmasis juos aiškiai nufilmuoti.

Į kelionę amerikietis pasiėmė veidrodėlį ir švilpuką, kuriais tikėjosi atkreipti salos gyventojų dėmesį. Jis taip pat turėjo kokosą ir dietinės kolos skardinę – pastarąją vadino „modernybės simboliu“.

Izoliuotų bendruomenių pasaulyje – beveik du šimtai

Žmogaus teisių organizacijos „Survival International“ vertinimu, pasaulyje gali būti apie 196 čiabuvių bendruomenės, kurios gyvena savanoriškoje izoliacijoje.

Dauguma jų yra Pietų Amerikoje – Amazonės atogrąžų miškuose ir Gran Čako regione Paragvajuje bei Bolivijoje. Tokių bendruomenių taip pat yra Indonezijoje, Vakarų Papua bei Indijai priklausančiose Andamanų ir Nikobarų salose.

Jos labai skirtingos, tačiau jas vienija sprendimas atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir išlaikyti savarankišką gyvenimo būdą.

Pastaruoju metu jų apsauga susiduria su nauja problema.

„Survival International“ ir kitos organizacijos teigia pastebinčios turinio kūrėjus, kurie nori pasiekti izoliuotas gentis, gauti išskirtinių „pirmojo kontakto“ vaizdų ir taip išgarsėti internete.

Kol kas patvirtintų tokių atvejų nėra daug, tačiau organizacijos mano, kad problema didėja.

Influencerių keliama grėsmė šiemet jau buvo aptariama tarptautiniame susitikime Džakartoje ir Jungtinių Tautų susitikime Brazilijoje.

„Tai tampa tendencija, todėl turime prisitaikyti. Šie žmonės turi pinigų“, – „The Guardian“ sakė 21 organizaciją, dirbančią su izoliuotomis Amazonės ir Gran Čako bendruomenėmis, vienijančio aljanso GTI PIACI atstovas Danielis Aristizábalis.

Vienas susitikimas gali turėti katastrofiškų pasekmių

Pavojus kyla ne tik todėl, kad izoliuotos bendruomenės nenori pašalinių žmonių savo teritorijose. Pasirodo, kontaktas gali kelti tiesioginę grėsmę jų sveikatai.

Anksčiau nuo išorinio pasaulio atsiskyrusios bendruomenės itin skaudžiai nukentėdavo nuo joms nepažįstamų infekcinių ligų, nes jų gyventojai gali neturėti tokios imuninės apsaugos, kokią per ilgą laiką įgijo su tam tikrais ligų sukėlėjais susidūrusios populiacijos.

„Kontaktas su šiomis tautomis gali lemti jų išnykimą per kelias dienas“, – perspėjo Brazilijos Amazonėje esančio Javari slėnio čiabuvių lyderis Beto Marubo.

Brazilija dar 1987 m. atsisakė politikos, pagal kurią buvo rengiamos priverstinio kontakto su izoliuotomis Amazonės gentimis misijos. Viena priežasčių buvo po tokių susitikimų kildavusios pražūtingos epidemijos.

Todėl ginčai, esą vienas paskiepytas turistas didelės grėsmės nekelia, bendruomenių gynėjų neįtikina.

Dešimtys milijonų sekėjų

„Survival International“ stebi keliolika „YouTube“, „TikTok“ ir „Instagram“ paskyrų, kuriose skelbiamas turinys apie izoliuotas čiabuvių bendruomenes.

Bendra šių paskyrų auditorija viršija 40 mln. sekėjų.

Organizacijos atstovė Sophie Grig pabrėžia, kad net tada, kai influenceris iš tikrųjų neketina pasiekti izoliuotos bendruomenės, jo turinys gali paskatinti kitus žmones tai išbandyti.

Be to, tokie vaizdo įrašai, jos teigimu, neretai palaiko stereotipus apie čiabuvius ir kuria ekstremalaus, „laukinio“ pasaulio įvaizdį.

S. Grig primena, kad savanoriška izoliacija nėra atsitiktinė.

Kai kurios bendruomenės atsiskyrė po ankstesnių smurto, išnaudojimo ar kitų traumuojančių kontaktų su pašaliniais.

„Jei 2026 metais esi izoliuotas nuo išorinio pasaulio, tai yra pasirinkimas“, – sakė ji.

Anksčiau žmonės ieškojo aukso, dabar – patiktukų

Turinio kūrėjų veikla atveria platesnę diskusiją: kam priklauso teisė pasakoti čiabuvių istorijas ir kur baigiasi dokumentika, o prasideda išnaudojimas?

Kai kurie influenceriai teigia norintys pažinti skirtingas kultūras, išsaugoti jų istoriją ar atkreipti dėmesį į bendruomenių problemas.

Tačiau net ir turint gerų ketinimų socialiniai tinklai skatina kurti kuo labiau išsiskiriantį turinį.

Kičvų tautai priklausanti María José Andrade Cerda iš Ekvadoro sako dažnai matanti, kaip skirtingos čiabuvių kultūros suplakamos į vieną, o sudėtingos problemos paverčiamos paprastomis, lengvai parduodamomis istorijomis.

Jos teigimu, visuomenę domina čiabuvių tradicijos, egzotika ar išvaizda, tačiau kur kas mažiau dėmesio sulaukiama tada, kai bendruomenės kalba apie savo teises ar grėsmę jų teritorijoms.

Tarptautinė žmogaus teisių teisė remia čiabuvių teisę pasirinkti saviizoliaciją ir reikalauja laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo dėl veiklos jų žemėje, tačiau nacionalinės apsaugos priemonės ne visada atitinka šį standartą, o vykdymo užtikrinimas dažnai yra atsitiktinis. Pavyzdžiui, Peru už neteisėtą patekimą gali būti skiriamos šešiaženklės baudos , tačiau esant menkam vyriausybės atstovavimui vietoje, tikimybė būti sugautam yra maža.

Tuo metu dalis čiabuvių bendruomenių pačios bando pasinaudoti turizmo ir socialinių tinklų ekonomika. Pavyzdžiui, Ekvadoro Waorani žmonės siūlo turistines keliones, o kai kuriems turinio kūrėjams – nuolaidas mainais į viešumą.

Gaunamos pajamos naudojamos vaistams ir bendruomenių poreikiams, taip pat miškui saugoti.

S. Grig dabartinį influencerių elgesį palygino su sena istorine tendencija.

Anot jos, anksčiau pašaliniai į čiabuvių teritorijas veržėsi dėl žemės, aukso, kaučiuko, medienos ar religijos, o dabar dėl patiktukų.

Daugiau naujienų