Penktadienio istorijos
Vakar mikčiojantis žmogelis savyje pajuto, kad reikia atlikti ką nors gero. Proga netrukus pasitaikė, kai eidamas gatve jis pamatė ant žemės gulintį arklį.
Nieko nelaukdamas išsitraukė mobilųjį telefoną ir surinko policijos numerį:
– A-a-a-arklys negyvas guli.
– Ir jums laba diena. Kokioje gatvėje?
– P-p-p-plee...
– Plento?
– Ne! P-p-p...
– Panemunės?
– Nu n-ne! P-p-p...
– Ai, neturime mes laiko šaradas žaisti. Paskambinkite, kai žinosite tikslų adresą.
Susinervinęs žmogus paskambino po 20 minučių.
– A-a-a-a-arklys neg-g-gyvas guli!
– Kokioje gatvėje, velniai rautų?
– P-p-p-plee....
– Plento?
– Ne! P-p-p...
– Panemunės?
– Nu n-ne! P-p-p...
– Kartoju, kad neturime mes laiko spėlionių žaisti. Kai žinosite tiksliau – paskambinkite.
Susinervino žmogelis iki drebulio. Po 5 valandų vėl surinko policijos numerį.
– A-a-a-arklys neg-yvas guli, p-p-pl...!
– Kokioje gatvėje?
– P-p-p-plee...
– Plento?
– Jo!
– Taigi prieš tai, kai klausiau, sakei: „ne“.
– A-a-aš a-a-a-arklį p-p-pernešiau.
***
Vakar užėjęs į Girulių parduotuvę ežiukas paprašė pardavėjos:
– Aš norėčiau nors lašelio pieno.
– Pieno jau nebėra.
Ežiukas ir taip, ir kitaip smailino liežuvį, kad tai gyvybės ir mirties klausimas. Pardavėja pagailėjo gyvūno ir pardavė savo pieno pakelį, kurį ruošėsi neštis namo. Ežiukas praplėšė pakelį ir metė į žemę – pienas išsitaškė. Pardavėja pastėro.
– Kaip čia taip?
– Va tokie mes paslaptingi gyvūnai...
Česka (o ežiai jau atsibudo iš po žiemos snaudulio ar tik giruliškiai pajuokavo?)
Naujausi komentarai