Apie tai praneša „New York Post“.
Vokiečių kalbos dėstytoja Grit Matthias Phelps savo eksperimentą pradėjo 2023 metais. Moteris pareiškė, kad negalėjo objektyviai įvertinti studentų žinių, nes šie jai atiduodavo darbus, ištaisytus dirbtinio intelekto.
„Kokia prasmė man tai skaityti, jei ten viskas teisinga ir ne jūs tai rašėte? Nejaugi jūs negalite atlikti darbo be kompiuterio pagalbos?“, – kreipėsi ji į besimokančius.
Tada G. M. Phelps sendaikčių turgavietėje nupirko kelias spausdinimo mašinėles ir pastatė jas auditorijoje. Dabar kartą per semestrą studentai turi parašyti literatūrinį kūrinį nesinaudodami elektroninėmis priemonėmis.
Iš pradžių studentai jautėsi suglumę, negalėjo suprasti, kodėl taip reikia daryti. G. M. Phelps mokė juos dirbti mašinėle.
„Aš buvau labai sutrikusi. Neturėjau supratimo, kaip veikia spausdinimo mašinėlės, jas mačiau tik filmuose“, – sakė devyniolikmetė pirmakursė Catherine Mong.
Vis dėlto palaipsniui studentai pripažino, kad taip dirbant lengviau susikoncentruoti, nes spausdinimo mašinėlės neturi ekrano ir prieigos prie interneto. Todėl kompiuteryje atsirandantys įvairūs pranešimai neatitraukia dėmesio nuo teksto rašymo.
Be to, studentai per užsiėmimus pradėjo daugiau bendrauti ir vienas kito teirautis kai kurių faktų. Kadangi nebuvo galimybės greitai ištrinti tekstą ir jį perrašyti, studentams reikėjo geriau pagalvoti, ką jie ruošiasi rašyti.
Pasak „New York Post“, panašią praktiką dabar per egzaminus ar testus taiko vis daugiau mokslo įstaigų.
Naujausi komentarai