Norvegijos Arkties miestelyje Longjyrbiene laidoti mirusiuosius uždrausta nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Dėl įšalo kūnai beveik nesuyra, o šaltis gali padėti išlikti pavojingiems virusams. Todėl mirusiųjų palaikai išgabenami iš salos lėktuvu.
Italijos miestelyje Sellia 2015 metais meras paskelbė, kad čia „draudžiama“ sirgti ir mirti. Toks pareiškimas turėjo paskatinti gyventojus rūpintis sveikata, nes dauguma jų buvo vyresni nei 65 metų. Už kasmetinės sveikatos patikros praleidimą numatyta 10 eurų bauda.
Kitas Italijos miestelis, Falciano del Massico, su panašia problema susidūrė dėl vietos kapinėse stokos. 2012 metais meras paskelbė draudimą mirti, kilus ginčui dėl kapinių su kaimyniniu Mondragone. Šiuo neįprastu sprendimu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad miestelyje trūko vietos mirusiesiems laidoti.
Graikijos Delo sala nuo seno laikoma šventa. Dar VI amžiuje prieš mūsų erą joje buvo uždrausta ir gimdyti, ir mirti. Salos kapai perkelti į netoliese esančią Renėjos salą, o sunkiai sergantys ar prie gyvenimo pabaigos artėjantys žmonės būdavo išgabenami ten pat.
Prancūzijos Kuniako (Cugnaux) meras 2007 metais paskelbė draudimą mirti miestelio teritorijoje, kai regiono valdžia neleido plėsti kapinių. Tai buvo simbolinis mėginimas atkreipti dėmesį į laidojimo vietų trūkumą. Panaši priemonė po metų paskelbta ir Sarpourenx miestelyje. Ten meras net pagrasino bausmėmis taisyklės nepaisiusiems gyventojams, nors draudimas buvo ironiškas, skirtas sulaukti dėmesio.
1999 metais simbolinis draudimas mirti paskelbtas ir pietų Ispanijos Lancharono (Lanjarón) miestelyje. Juo norėta atkreipti dėmesį į perpildytas vietos kapines.
Aštuntoji vieta – Japonijos Itsukušimos sala, garsėjanti virš vandens tarsi plūduriuojančiais raudonaisiais torijais. Šintoizmo tikėjime gimimas ir mirtis laikyti dvasiniu nešvarumu, todėl saloje šimtmečius buvo draudžiama gimdyti ir mirti. Pasakojama, kad net samurajus, artėjant jų gyvenimo pabaigai, iškeldindavo iš salos.
Naujausi komentarai