Siekiant apsaugoti vėgėlių išteklius, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. buvo draudžiama jų žvejyba visuose Lietuvos vandens telkiniuose, bet šios žuvys jau išneršė ir iš nerštaviečių grįžo į joms įprastas buveines.
Pernai gamtos sąlygos vėgėlių žvejybai buvo labai nepalankios. Žemas vandens lygis upėse, anksti prasidėję šalčiai ir ledonešis praktiškai neleido žvejams pasidžiaugti vėgėlių laimikiais. Tokios sąlygos leido atsigauti šių žuvų ištekliams – daugiau vėgėlių pasiekė nerštavietes, todėl tikėtina gausesnė šių žuvų jauniklių karta ir didesni žvejų laimikiai ateityje.
Žiemą daugiausia vėgėlių žvejai mėgėjai sugauna Kuršių mariose žvejodami stintas ar specialiai vėgėlėms statydami šakotines ar skritulius.
Kuršių mariose galima žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę ištisus metus (draudimas nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę Kuršių mariose netaikomas), tačiau žuvis, kurias tuo metu žvejoti draudžiama, būtina nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama gaudyti lydekas, nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. – sterkus. Draudžiama gaudyti mažesnes nei 45 cm vėgėles, lydekas, sterkus.
Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles vienam žvejui leidžiama naudoti ne daugiau kaip keturis žvejybos įrankius, įskaitant šakotines, skritulius. Bendras kabliukų skaičius negali viršyti šešių vienteų, o žvejojant stintas – dvylikos vienetų.
Leidžiama sugauti penkias vėgėles ir tris lydekas. Šių ir kitų žuvų, kurių sugavimo kiekis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse ribojamas vienetais, sugavimo svoris neribojamas, išskyrus Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinius, kur bendras sugautų žuvų svoris neturi viršyti 7 kg. Žuvų, kurių sugavimo kiekis neribojamas vienetais ežeruose, tvenkiniuose ir upėse galima sugauti 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg.
Naujausi komentarai