Antroko mama: visi vėlavo į pamokas

„Gyvename Aleksote, o vaikas mokosi pačiame miesto centre, Nemuno gatvėje esančioje mokykloje. Atstumas nėra didelis, tačiau vaikas į pirmąją pamoką vėlavo daugiau nei 20 minučių“, – rugsėjo 2-osios situaciją Kauno keliuose apibūdino kaunietė Krisitina.

Anot moters, planai į ugdymo įstaigą vaiką nuvežti naudojantis „Bolt“ paslaudomis sužlugo.

„Nuo pat 7 val. ryto buvo neįmanoma išsikviesti jokio šios įmonės automobilio“, – skundėsi 7-mečio mama, papildydama, kad pastaruoju metu šios įmonės vairuotojų gerokai sumažėjo.

Matėme, kad ir kiti vaikai, paaugliai, vykę šiuo autobusu, stresavo.

Vildamasi, kad viešasis transportas kelionės tikslą pasieks laiku, kaunietė pasirinko 20-ojo maršruto autobusą.

„Jis centrą pasiekti turėjo 7.50 val. Vadovaujantis tokiu tvarkaraščiu, į mokyklą vaikas būtų spėjęs laiku“, – tęsė Kristina.

Tačiau nuo Veiverių g. esančio Aleksoto turgaus prasidėjusi spūstis, pasakojo moteris, tęsėsi iki pat Vytauto Didžiojo tilto.

„Visame Aleksote nėra viešajam transportui skirtos A juostos, todėl autobusai lygiai taip pat stringa bendrame sraute. Galbūt čia ir yra didžioji problema?“ – priežasčių ieškojo pašnekovė.

Pasak jos, 20-ojo maršruto autobusas miesto centrą pasiekė tik 8.18 val.

„Matėme, kad ir kiti vaikai, paaugliai, vykę šiuo autobusu, stresavo. Visi vėlavo į pamokas“, – apibūdino kaunietė ir pokalbį pabaigė klausimu: „Kaip laiku vaiką nuvežti į mokyklą?“

Ekspertų patarimai

Prie pasikeitusio eismo ritmo galima prisitaikyti dar prieš sėdant į automobilį. Rugsėjį įprasta vasaros kelionė iki darbo ar ugdymo įstaigos gali užtrukti ilgiau, todėl skubėjimą kelyje padeda sumažinti paprastas sprendimas – kelionei iš anksto numatyti daugiau laiko.

Draudimo žalų reguliavimo ekspertės Karolinos Emanuelės Karpovos teigimu, papildomas laiko rezervas svarbus ne vien dėl komforto. Vėluojantis vairuotojas dažniau skuba, ieško galimybės aplenkti lėčiau važiuojančius, staigiau persirikiuoja ar nervinasi patekęs į spūstį.

„Rugsėjo pradžioje nereikėtų tikėtis, kad kelionė truks tiek pat, kiek liepą ar rugpjūtį. Jei įprastai iki darbo važiuojame 20 minučių, verta pasitikrinti situaciją keliuose ir išvažiuoti anksčiau. Turėdamas laiko rezervą vairuotojas gali ramiau reaguoti į spūstį, praleistą šviesoforo signalą ar netikėtą kliūtį. Kartais saugesnis vairavimas prasideda ne gatvėje, o dar namuose planuojant, kada iš jų išvažiuoti“, – rekomendavo K. E. Karpova.

Rytinis skubėjimas atsispindi ir žalų statistikoje – 2025 m. rugsėjį visoje Lietuvoje nuo 7 iki 10 val. įvyko 669 draudžiamieji eismo įvykiai, dėl kurių registruotos žalos. Tai laikas, kai į gatves vienu metu išvažiuoja vykstantys į darbus, mokyklas ir darželius, todėl net nedidelis vėlavimas gali paskatinti skubėti.

Ar tikrai kalti tik studentai?

Nors dėl rugsėjo spūsčių neretai pirštu bedama į studentus, pasak K. E. Karpovos, eismo intensyvumą didina ne viena grupė.

„Rugsėjį visas miestas beveik vienu metu grįžta į įprastą ritmą, todėl gatvėse padaugėja ir automobilių, ir kitų eismo dalyvių. Be to, po vasaros pasikeičia pats kelionių pobūdis – daugiau žmonių tuo pačiu metu juda į darbus, mokyklas ar darželius. Tad svarbiau ne ieškoti, kas kaltas dėl spūsčių, o priimti, kad pirmosiomis rudens savaitėmis kelionei reikės daugiau laiko ir kantrybės“, – akcentavo K. E. Karpova.

Svarbiau ne ieškoti, kas kaltas dėl spūsčių, o priimti, kad pirmosiomis rudens savaitėmis kelionei reikės daugiau laiko ir kantrybės.

Ekspertai rugsėjį vairuotojams pataria prisiminti tris principus: pasikartoti Kelių eismo taisykles (KET), prie vairo neužsiimti pašaline veikla ir gerbti kitus eismo dalyvius. Ypač atidiems reikėtų būti prie mokyklų, darželių, pėsčiųjų perėjų bei dviračių takų.

„Kiekvieną dieną tenka bendrauti su vairuotojais, kurie kelia savo kvalifikaciją ir pastebiu, kad jų KET žinios tokios prastos, jog nesiskiria nuo tų, kurie mokosi pirmą kartą. Todėl gatvėse atsiranda daugiau chaoso. Pastebime, kad net ir patyrę vairuotojai pamiršta pagrindines manevravimo, lenkimo, važiavimo per sankryžas taisykles – tai iliustruoja ir šių metų tragiškų eismo įvykių statistika“, – pastebėjo ekspertai.