Apie menininko S. Gutausko grožio jausmą | kl.lt

APIE MENININKO S. GUTAUSKO GROŽIO JAUSMĄ

Šviesa yra laisvė pažinti tikrovę visais pojūčiais. Joje išryškėja formos, spalvos, faktūros, jų netikėtas mainymasis kintant paros meto apšvietimui. Šviesa supančiai aplinkai suteikia gyvybės. Šią magišką jos savybę personalinėje parodoje "Į šviesą", eksponuojamoje "Parko galerijoje", atskleidžia vitražo ir tapybos srityse kuriantis menininkas Simonas Gutauskas.

Laiko nėra

Dailininko paveiksluose šviesa yra kuriamas naratyvas apie būties akimirkas – jų ryškius blykstelėjimus, įsirėžiančius giliai į atmintį. Laiko tėkmėje prisiminimų kontūrai išblunka, detalės – pasimeta užmarštyje. Lieka tik jausmas, kuriam, išsiveržus į išorę, galima suteikti tiek realistišką, tiek fantastišką, netikėtą formą.

S.Gutausko drobėse akimirkų blykstelėjimai įgauna, kaip sako menininkas, vaikystės sapnų, praeitų ar būsimų gyvenimų formas, kurios byloja, kad laiko nėra. Iš tiesų, žiūrovas, žvelgdamas į menininko drobes, išsilaisvina iš tekančio laiko pančių ir paneria į akimirkas, negalvodamas, kiek jos truks, o patirdamas jų autentiškumą, jausdamas grožį.

Skirtingi gyliai

Grožį esame linkę vertinti ir apibrėžti. Tačiau, jei suteiksime jam erdvės pakilti virš materijos, atsivers galimybės jį pajausti, išgyventi, suvokti jo gylį. Grožis neturi apibrėžto, jį įrėminančio pavidalo. Kiekvieno žiūrinčiojo akyse skleidžiasi daugybė jo atspindžių.

S.Gutausko drobėse žiūrovą grožis apgaubia ramybe – niekieno nedrumsčiama, neišblaškoma, nepajudinama. Iš sapnų, praeitų ar būsimų gyvenimų akimirkų kuriamuose meditatyviuose gamtovaizdžiuose, jų fragmentuose, kuriuose atgyja pasteliniais atspalviais auštantis rytas, tingi vasaros popietė ar auksiniais šviesos tonais žvilgantis vakaras, atsiveria skirtingi grožio gyliai, kuriuos galima ne tik matyti.

Gyvybingas alsavimas

Faktūriški kūrinių paviršiai, atrodo, ragina juos paliesti ir pirštų galais pajausti spalvotų gėlynų, neaprėpiamų pievų, į tolius besidriekiančių takų, vandens virpėjimą, kuris, atsitraukus nuo paveikslų kelis žingsnius, tampa gyvybingu alsavimu, prikeliančiu drobėse išsaugotas akimirkas. Šios akimirkos tarsi įplaukia pro atvirą žiūrovo žvilgsnį į jo vidų ir tampa jam priklausančių sapnų ar prisiminimų fragmentais.

Paveikslai grąžina žiūrovui jausmus, kuriuos jis, galbūt, pamiršo, o gal – laikė paslėpęs. Ir parodos erdvė prisipildo vitališkumo.

Juk šviesa niekada neužsibūna vienoje vietoje. Ji nuolatos juda. Norisi sekti paskui ją S.Gutausko paveiksluose ir pajaustus būties akimirkų blyksnius išsaugoti viduje dar ilgai ilgai.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

moteris

kas čia toks piktas iš pačio ryto ? :))) Praradot jumoro jausmą,žmogau...

tiems ...vyras+ moteris

susivienykit ir bendrom jegom isdulkinkit jy...

vyras

Ir man Labai simpatiškas vyriškis :) Ir paveikslai neblogi
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS