"Labai myliu gėles. Jos yra gyvybė, grožis. Mūsų tauta daug iškentėjo, bet ji atsigavo", - sakė armėnų menininkas Gagikas Parsamianas, Kaune pristatydamas žaismingą ir spalvingą savo parodą "Gėlių lietus".

Kauno įgulos karininkų ramovėje atidaryta paroda skirta armėnų genocido šimtosios metinėms. Armėnai tvirtina, kad 1915–1923 m. Osmanų imperijoje buvo nužudyta beveik 1,5 mln. armėnų – vaikų, moterų, senelių, vyrų. Pradėta nuo inteligentijos.

Turkija pripažįsta, kad per tarpusavio susirėmimus žuvo daug armėnų, bet kategoriškai atsisako tai pripažinti genocidu. Lietuva minėtas žudynes yra pripažinusi genocidu.

"Dabartiniai Turkijos gyventojai dėl to nekalti. Be to, manau, ne kalbos, o menas, rengiamos parodos yra geriausias būdas prisiminti istoriją ir stengtis, kad tokie tragiški įvykiai nepasikartotų", - teigė 57 metų tapytojas.

Lietuvoje jis pirmą kartą apsilankė prieš ketverius metus ir nuo to karto čia vis atvyksta. Šįkart - vėl su išskirtine paroda.

"Kaunas, kaip ir visa Lietuva, man padarė didelį įspūdį. Visų pirma - čia labai atviri nuoširdūs žmonės. Lietuviai, kaip tauta, save myli ir gerbia. Kaip ir mes, armėnai. Ir taip pat nuoširdžiai mylėti ir priimti sugebate kitataučius, ne tik savus", - aiškino G.Parsamianas, kodėl jam norisi dalintis savo talentu ir su lietuviais. Jam patiko ir žmonės, ir miesto estetika. Viena įsimintiniausių jam vietų Kaune - M.K.Čiurlionio muziejus.

Į Lietuvą armėnų pažibą atsiviliojo tapytojas, fotomenininkas, tapybos plenerų organizatorius Saulius Kruopis.

Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius pastebėjo, kad net gabiausi diplomatai nesugeba padaryti tokių jungčių tarp šalių, tautų, kaip gali menininkai. Anot jo, armėnai ir lietuviai turi daug sąsajų. Pavyzdžiui, armėnai - pirmieji krikščionys, lietuviai apsikrikštijo paskutinieji. O ar žinojote, kad Armėnijoje kadaise buvo labai populiaru povestuvinei kelionei leistis į Lietuvą?

G.Parsamiano žvilgsnį prikaustanti kūryba bei žėrinčios lauko gėlių spalvos ramovėje bus eksponuojama dar mėnesį, iki liepos 15 d.

Menininkas Jerevane baigęs studijas dailės akademijoje ilgą laiką kūrė gimtinėje, vadovavo Nacionalinio muziejaus filialui, vėliau persikraustė į Lenkiją, kur tebegyvena ir tapo iki šiol.

Dirbdamas galerijoje Gdanske, jis randa laiko dalyvauti daugybėje parodų Jerevane, Maskvoje, Tokijuje, Belgrade, Paryžiuje, Vokietijoje, Kaliningrade, Varšuvoje ir t.t. G. Parsamiano darbus galima rasti ir privačiose kolekcijose, ir valstybiniuose muziejuose.