Artimi ir nutolę laiko skambesiai

Kartų jungtys

Koncerto primarijumi drąsiai galima vadinti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kamerinį orkestrą (vyr. dirigentas Vytautas Lukočius). Kolektyvo repertuaras pasižymi muzikos stilių ir žanrų įvairove. Nenuvertindamas klasikinės muzikos reikšmės, orkestras visuomet atviras netikėtiems eksperimentams ir nesuderinamų dalykų dermei, todėl nuolat drąsiai imasi naujų projektų, bendradarbiauja su įvairių meno sričių užsienio ir lietuvių scenos meistrais. Penkiolika VDU kamerinio orkestro muzikavimo metų – tai jaunystė, energija ir susidomėjimas nauju turiniu.

Šis muzikinio susitikimo centre – ne tik Baltijos ar Šiaurės fjordų melsvi atspindžiai. Tai įkvepiantis kūrybinis desantas, kuriame susitinka jaunystė, veržlumas ir šiaurietiški akcentai, skambantys Lietuvoje ir už jos ribų. Koncertas kviečia visus VDU Muzikos akademijos alumnus ir muzikos mylėtojus susiburti, patirti švytėjimą ir garsų energiją gyvai.

Koncerto programoje – kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno kompozicija styginiams „Poema-koncertas“ (1961) – dramatiška ir filosofiška lietuviškos modernybės refleksija. Šiuo kūriniu bus pažymėtos kompozitoriaus 110-osios gimimo metinės. Be to, koncerte skambės lenkų muzikos modernizmo perlas – Grażynos Bacewicz Koncertas styginių orkestrui (1950), pulsuojantis energija ir ritmine ekspresija.

Savo mokytojo J. Juzeliūno darbų įkvėptas Ričardas Kabelis sukūrė naują kompoziciją styginių orkestrui B.I.R.M.A. (2026). Šis kūrinys gimė festivaliui bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga. „Tai jo tyrinėtos, tačiau iki šiol taip ir neįvykusios lietuvių folkloro ir Rytų muzikinės tradicijos sinergijos meninis apmąstymas globalios kultūros lauke, – taip apie opuso sąsajas su J. Juzeliūno kūryba sako R. Kabelis. –  Burdoninė, izoritminė, retrogradinė, mimetinė ir antifoninė heterofonija hiperbolizuoja, kaip Mokytojas šioje šalyje (nuo 1989 m. Birma vadinama Mianmaru) tapo įkaitu ir „išsipirko“ dainuodamas liaudies dainas.“

Pažinimas: L. Salijus pristatys suomių kompozitoriaus V. Huuskoneno kūrybą. / Festivalio organizatorių nuotr.

Prabils akordeonas

Šiaurietišką lyrikos ir dramatizmo liniją pratęs Jeano Sibeliaus romantiškas ankstyvosios kūrybos opusas – Impromptu styginių orkestrui (1893, op. 5). Koncertą vainikuos temperamentingas, virtuoziškas ir žėrintis finalas – suomių kompozitoriaus Veikko Huuskoneno Baltijos koncertas akordeonui ir styginiams. Jį interpretuos vienas ryškesnių jaunosios kartos Lietuvos akordeono atlikėjų, aktyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje, tarptautinių konkursų laureatas akordeonininkas Laimonas Salijus.

„Vienas įsimintiniausių dalykų, kuriuos supratau koncertuodamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, – muzika labai greitai panaikina atstumus. Esu grojęs salėse, kur publika iš pradžių atrodo santūri, net šiek tiek atsargi, tačiau po kelių minučių pajunti, kad tarp scenos ir klausytojų atsiranda visiškai gyvas ryšys, – sako L. Salijus. – Kartais po koncerto prieina žmogus ir pasako vieną sakinį, kuris lieka atmintyje ilgiau nei pats koncertas. Taip kartą po pasirodymo mažame miestelyje prie manęs priėjo vyresnio amžiaus klausytojas ir pasakė: „Šiandien pirmą kartą išgirdau akordeoną taip kalbant.“ Tokie momentai parodo muzikavimo prasmę ir ilgai išlieka.“

Festivalyje L. Salijus atliks suomių kompozitoriaus V. Huuskoneno kūrinį. „Jo muzikoje visada žavi šiaurietiškas santūrumas, tam tikra vidinė ramybė ir erdvė, kurią atlikėjas gali užpildyti savo kvėpavimu. Šio kompozitoriaus kūriniuose jaučiu ne demonstratyvų virtuoziškumą, o dialogą – tarsi muzika būtų pokalbis tarp žmogaus ir kraštovaizdžio, susijęs su mus abu jungiančia Baltijos jūra“, – apie muzikos kuriamą ryšį pasakoja akordeonininkas.

Technologijų išbandymas

Programą „Tarp Baltijos ir Šiaurės“ diriguos jaunosios kartos lietuvių dirigentė, kompozitorė ir muzikos edukatorė, aktyviai veikianti tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje šiuolaikinės muzikos scenoje, Raimonda Skabeikaitė, kuri, kaip ir orkestro muzikantai bei solistas L. Salijus, studijavo VDU Muzikos akademijoje.

Maestra R. Skabeikaitė pasakoja, kad savo muzikinėje karjeroje jau spėjo patirti pačių įvairiausių nuotykių. Ypač gausu linksmų istorijų, susijusių su tuo, kad į programas vis dažniau įtraukiama elektroninė muzika ir vaizdo įrašai. Vienas nutikimas įvyko festivalio metu Berlyne. R. Skabeikaitei teko diriguoti Philipo Venableso kūrinį, kuriame naudojamas metronomo takelis ir vaizdo įrašas. Ansamblio IEMA 23/24 garso režisieriui buvo patarta prieš pasirodymą paleisti metronomo takelį ratu.

„Ausines turėjau tik aš, pianistė ir perkusininkas, kita ansamblio dalis jų neturėjo. Vos tik prasidėjus kūriniui, supratau, kad grojame su dviem metronomais vienu metu... Pamačiau pianistės išgąsčio pilnas akis... Daviau ženklą žiūrėti tik į mane. Pagrojome pirmą dalį, po jos ėjo tolesnė vaizdo įrašo dalis, tiesa, ji nebuvo tokia, kokia turėjo būti – vaizdo įrašas peršoko į pradžią. Mačiau viso ansamblio narių klausiančius žvilgsnius ir bandžiau mažais gestais, neišsiduodama paaiškinti, kad įšoksime į antrą dalį. Buvo keista ir netikėta, tačiau technologijos kartais gali pakišti koją. Svarbiausia tokioje situacijoje – nepanikuoti, sutelkti muzikantus ir vaidinti, kad viskas vyksta pagal planą. Kūrinį pagrojome iki pabaigos: po koncerto tikrai turėjome ką prisiminti ir iš ko pasijuokti. Mūsų garso režisierius bent porą mėnesių turėjo klausytis mūsų juokelio: „Na, ar metronomas veikia?“ – prisiminė R. Skabeikaitė.

Baroko operos galia

Baltijos ir Šiaurės muzikos festivalio svečias – baroko orkestras „Collegium Musicum Riga“, kuris gegužės 10 d. 17 val. KVF vainikuos šių metų festivalio programą. Tai vienintelis Latvijoje baroko ansamblis, grojantis istoriniais instrumentais pagal autentišką atlikimo praktiką. Jau daugiau nei 30 metų jis stebina muzikos mylėtojus visoje Europoje.

Orkestrą 1990 m. įkūrė dirigentas Māris Kupčas – vienas ryškiausių Latvijos baroko ir klasikinės muzikos tyrinėtojų. Repertuaras apima tiek pamirštus XVII–XVIII a. Latvijos kūrinius, tiek visiems žinomus baroko šedevrus: Johanno Sebastiano Bacho kantatas, Georgo Friedricho Händelio „Wassermusik“, Antonio Vivaldi fagoto koncertą e-moll ir daugelį kitų. Orkestras buvo nominuotas Latvijos Didžiajam muzikos apdovanojimui kategorijose Metų muzikos grupė ir Išskirtinis metų pasiekimas, o įrašas „Music in Riga 1570–1800“ buvo nominuotas Latvijos metų muzikos įrašo apdovanojimui.

Baroko operos koncertas kviečia publiką patirti baroko operos didybę, dramą, stilingas vokalines ir instrumentines interpretacijas, virtuoziškumą – nuo garsiausių G. F. Händelio arijų iki retai atliekamų Europos baroko perliukų. Ansamblis rengia premjeras, kurios atgaivina istoriją – nuo Johanno Adamo Hillerio operos „Die Jagd“ iki latvių kantatos „Ta Simtaa Dzeesma“ ar Johanno Valentino Mederio „Šv. Mato pasijos“, taip išsaugodamas muzikos lobynus, kurių kitaip niekas nebūtų girdėjęs.

Dirigentas M. Kupčas kartu su orkestru archyvuose atkakliai ieško pamirštos Latvijos muzikos ir sukuria koncertus, kurie žavi virtuozišku skambesiu, dramatiškumu ir baroko didybe.

Programoje skambės didingi baroko operos kūriniai – nuo G. F. Händelio, A. Vivaldi iki rečiau girdimų J. A. Hillerio ar Michel-Richardo de Lalande muzikos fragmentų. Dramatiškos operos scenos, lyrinės arijos ir instrumentiniai šedevrai atskleidžia baroko muzikos emocinę gelmę ir teatrinę galią, o muzikai dar daugiau ryškumo ir stiliaus suteikia solistai Monta Martinsone ir Elīna Šimkus (sopranai), Artis Muižniekas (baritonas).

Į Baltijos ir Šiaurės muzikos festivalį jie atvyksta kaip išskirtiniai svečiai – tai unikali galimybė patirti autentišką baroko muzikos magiją gyvai, jausti energiją ir švytėjimą, kuris užburia nuo pirmos natos iki paskutinio akordo.

VšĮ „Akantas“ kartu su partneriu KVF organizuojamą festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė.

Kas? Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis.

Kur? KVF.

Kada? Gegužės 9 d. 17 val.

Kas? Orkestro „Collegium Musicum Riga“ koncertas.

Kur? KVF.

Kada? Gegužės 10 d. 17 val.