Kūryba leidžia išsilieti, susigrąžinti tai, kas išsprūsta dėl pasirinkimų ir nuolatinės socialinių tinklų įtakos, sako seserys. Pokalbis su Milda ir Teresė Andrijauskaitėmis (M. A. ir T. A.) – apie lietuviško folkloro skambesių įkvėptą kūrybą ir artėjantį koncertą.
– Pristatydamos savo kūrybą sakote, kad Jūsų muzika persmelkta gamtos, lengvos mistikos ir vidinės tylos, kviečiančios trumpam atsitraukti nuo kasdienybės. Kaip Jūsų kūryboje randasi ta trapi pusiausvyra tarp folkloro, gamtos pojūčio ir šiuolaikinio žmogaus emocijų?
M. A.: Manau, kad visa tai tikrai atėjo iš vaikystės. Užaugome labai gražioje vietovėje ir turėjome daug laisvės. Iki šiol prisimenu savo mėgstamą vietą miške – tarsi aukurą, kur nueidavau pabūti, kai pasidarydavo liūdna. Ten gimdavo įvairiausios mintys, žodžiai, kurie natūraliai susiliedavo su gamtos vaizdiniais ir lietuvių liaudies dainomis, su kuriomis užaugome.
– Gamtos motyvas Jūsų dainose labai ryškus. Ar tai ateina iš Jūsų pačių ypatingo ryšio su gamta, galbūt vaikystės patirčių? Ar tiesiog natūraliai atsiranda dėl domėjimosi baltų pasaulėjauta?
T. A.: Tas senasis pasaulis, kurį pažinome per lietuvių liaudies dainas, visada atrodė labai mistiškas. Kai kurie žodžiai, nebevartojami mūsų kasdienėje kalboje, dainoms suteikia kažką ypatingo – nukelia ir į pasaką, ir į skausmą bei išgyvenimus, kuriuos patyrė mūsų protėviai. Manome, kad tai yra ypatinga ir priklauso tik mums, lietuviams.
– Nuo ko prasidėjo Jūsų muzikinė kelionė ir kokie žmonės ar patirtys labiausiai formavo Jus kaip kūrėjas?
M. A.: Mus vienareikšmiškai formavo mūsų tėvai. Tėtis į folkloro pasaulį pirmiausia atvedė mamą, ir mama pradėjo austi tradicines drobeles ir siūti iš jų gražiausius kostiumus. Tėtis mus augino su muzika. Abu jie mums iki šiol yra įkvėpimas – savo autentiškumu, užsidegimu ir meile tam, ką daro. Tėvams esame dėkingos už labai gražią vaikystę ir kelią, kuriame jie mus visada palaikė.
– Studijavote etnomuzikologiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kokios dar profesijos vaikystėje žavėjo, o gal jau nuo labai senai žinojote, kad suksite muzikos keliu?
T. A.: Turbūt niekada net nepagalvojome apie kitą kelią nei muzika. Vaikystėje svajojome būti smuikininkėmis, instrumentalistėmis, negalvojome, kad mūsų kelias pasisuks į vokalą. Tačiau pradėjome kurti dainas ir pačios nepajutome, kaip tapome atlikėjomis, dainininkėmis, jei taip galima pasakyti.
– „... Dabar keisti laikai, bet tau viskas bus gerai ...“ – ši eilutė iš Jūsų dainos „Rugiai“ šiandien skamba ypač jautriai ir įgauna dar stipresnę prasmę. Kaip Jūs jaučiate šį laikmetį? Ar kūryba tampa būdu išbūti, nepasiduoti nerimui?
M. A.: Manau, kad šis laikmetis yra labai kontroversiškas. Viena vertus, mes viską turime – greitai pasiekiamą informaciją, galimybę keliauti į bet kurį pasaulio kampelį, daiktų, drabužių, išmaniųjų įrenginių ir t. t. Kita vertus, mus tikrai kartais užgriūva tas perteklius – tiek daiktų, tiek informacijos. Tai tarsi atėjus į restoraną, kuriame galima rinktis iš 1 000 patiekalų, o tu turi papietauti per 30 minučių.
Kūryba vienareikšmiškai yra būdas ir išsilieti, ir pasidžiaugti, kartais susirinkti tas daleles, išmėtytas tarp visų tų daiktų, pasirinkimų ir nuolatinės socialinių tinklų įtakos.
Visgi jūsų paminėta eilutė nėra apie XXI a. Ji yra apie kiekvieno asmeninę audrą, kurioje kartais atsiduriame, išsitaškome, išsibarstome. Tai tas taškas, kai viskas susijaukia ir reikia suvokti, kad tai tėra etapas, o ne visas tavo gyvenimas.
Kai kurie žodžiai, nebevartojami mūsų kasdienėje kalboje, dainoms suteikia kažką ypatingo – nukelia ir į pasaką, ir į skausmą bei išgyvenimus, kuriuos patyrė mūsų protėviai.
– Jūsų naujausias albumas vadinasi „Sidabru išlieta“. Ką šis albumas Jums pačioms reiškia ir kuo jis skiriasi nuo ankstesnės Jūsų kūrybos? Kaip gimė albumo pavadinimas, ką simbolizuoja sidabras?
T. A.: Sidabras šio albumo pavadinime yra ir simbolinis, ir buitinis motyvas. „Sidabru išlieta“ – tai dainos pavadinimas, vėliau tapęs ir albumo pavadinimu. Ši idėja kilo iš simbolikos, kalbančios apie širdį, kuri bent trumpam nori nustoti jausti ir tarsi yra panardinama į sidabrą, užvakuumuojama, kad sustabdytų savo plakimą. Be to, šiuo metu labiausiai mėgstu iš sidabro pagamintus papuošalus. Turiu sidabrinį širdies formos pakabuką, kurį labai mėgstu, tad visa tai, matyt, natūraliai susijungė į vieną visumą.
– Birželio pabaigoje debiutuosite Pažaislio muzikos festivalyje – viename seniausių klasikinės muzikos festivalių Lietuvoje. Į kokią muzikinę ir emocinę patirtį šiame susitikime kviesite pasinerti klausytojus?
M. A.: Labai džiaugiamės, kad šią vasarą savo programą papildysime ne viena nauja daina. Tai koncertams ir mums patiems suteikia ypatingo šventiškumo, todėl planuojame tikrai emocingą, bet kartu ir trankų susitikimą.
– Šių metų festivalio tema „Tarp dviejų tylų“ primena, kad muzika gimsta iš tylos ir į ją sugrįžta. Atrodo, kad ši mintis labai artima Jums. Ar tyla Jums yra tik pauzė tarp garsų, ar ir savotiška būsena, kurioje gimsta muzika?
T. A.: Mes labai mėgstame būti tarp žmonių – bendrauti, lipti į sceną ir t. t. Visgi mums taip pat labai svarbi ramybė. Abi nepaprastai vertiname laiką, kai galime būti vienos: namuose, mieste gerdamos kavą, skaitydamos knygą ar vaikščiodamos kur nors užsienyje nepažįstamomis gatvėmis ar pajūriu. Tas buvimas vienumoje yra kažkas sakralaus, ir manau, kad mokėjimas būti tik su savimi yra didelė dovana, kurią galime sau pasidovanoti.
– Kaip manote, ar šiandienos žmogui vidinės tylos, sustojimo ir įsiklausymo būsenos tampa vis sunkiau pasiekiamos? Ir ar muzika gali padėti prie jų sugrįžti?
M. A.: Manau, kad tai labai priklauso nuo žmogaus. Jeigu tau to reikia, jei moki būti vienas su savimi, rasi būdų, kaip tai padaryti net ir šiame perkrautame pasaulyje.
– Pažaislio muzikos festivalis jungia klasiką su kitų laikotarpių ar stilių muzika. Koks, Jūsų manymu, yra ryšys tarp lietuvių folkloro ir klasikinės muzikos?
M. A.: Tokiame pasaulyje gyvenome tuo metu, kai mokėmės muzikos mokykloje (klasika, smuikas) ir tuo pačiu metu lankėme folklorinį Zarasų ansamblį. Muzika yra visokia. Kuo įvairesnę ją pažįsti, tuo geriau, nes tada gali tarsi viską maišyti ir turėti savo firminį patiekalą – atlikėjas gali turėti savo firminį garsą.
Kas? Koncertas su pikniku "Baltos varnos" akustiškai".
Kur? Pelėnų kalne.
Kada? Birželio 27 d. 18.30 val. – piknikas, 20 val. – koncertas.
Naujausi komentarai