Nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos, kiekvieną sekmadienį, ir taip tris mėnesius Kauno šv. ap. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje skambėjo Lietuvos vertingiausi istoriniai vargonai. Visa eilė profesionalių atlikėjų iš mūsų šalies bei užsienio mėgavosi tobulo instrumento ypatingu skambesio grožiu, o klausytojai žavėjosi vargonininkų meistriškumu, instrumento spalvomis bei puikia arkikatedros akustika.
Iš viso buvo surengta trylika nemokamų koncertų. Greta profesionalių vargonininkų daugelyje programų dalyvavo ir solistai instrumentalistai bei dainininkai. Skirtingų stilių ir žanrų kūriniai, skirtingų šalių atlikėjai, skirtingi išsilavinimai ir skirtinga kūrybinė patirtis, o visus juos ir klausytojus vienijo M. K. Čiurlionis. Kaip įdomiai jis skambėjo prancūzo, ukrainietės ar austro vargoninėse interpretacijose. Kitaip, bet su jaučiama lietuvybės dvasia, kuria taip persmelkta visa didžiojo genijaus M. K. Čiurlionio muzika.
Festivalio koncertai vyko pilnutėlėje senojoje Kauno arkikatedroje. Istorinis instrumentas bandė priminti savo daugiau nei šimto metų tarnavimo amžių. Buvo įtampos ir vargonų prižiūrėtojui, ir organizatoriams. Iškilusias instrumento technines problemas teko spręsti net vieno koncerto metu. Vargonų veikimo mechanizmas – sudėtingas, o ir didžiulis jis: daugiau nei trys su puse tūkstančių skambančių vamzdžių, visa eilė mažų ir didesnių dumplių, o kur dar visos mechaninės jungtys...
Festivalyje koncertines programas pristatė jaunieji Lietuvos profesionalūs vargonininkai Eglė Rudokaitė ir Benas Jonušas, šiuo metu gilinantys žinias ir tobulinantys profesinį meistriškumą užsienio šalyse. Maloniai pradžiugino savo įdomia programa vargonininkas iš Prancūzijos Jeanas-Lucas Iffrigas. Atlikėjas iš Austrijos Martinas Österreicheras Kaune koncertavo kaip tik Austrijos valstybės šventės dieną, spalio 26-ąją. Girdėjome pluoštą austrų kompozitorių kūrinių. Pirmą kartą festivalyje grojo atlikėja iš Estijos – tai vargonininkė Kristel Aer. Kaip ir kiekvienais metais, koncertavo ir puikios muzikės iš Ukrainos. Festivalio „Musica sacra“ koncertų plane atsirado vieta ir seniausiai Lietuvoje muzikos alma mater – Kauno Juozo Gruodžio konservatorijai, šiemet žyminčiai 105-etį.
Festivalį organizavo ir pravedė puiki komanda. Pagyrimo susilaukė jaunieji savanoriai, studijuojantys Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, bei Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai. Jų dėka festivalio organizacinis darbas buvo sklandus.
Šių metų festivalyje „Musica sacra“ suorganizuota trylika koncertų. Regis, jų nebuvo per daug, nes paskutinio koncerto pabaigoje klausytojai klausė: „Nejaugi tai paskutinis?“. Šis festivalis pavyko visomis prasmėmis.
Naujausi komentarai