Renginio metu Kauno kolegijos menų ir ugdymo fakulteto menų akademijos vadovė Milda Rutkauskaitė teigė, kad rugsėjo 1-oji neatsitiktinai pasirinkta renginio data. „Vis dažniau kartodami žodį „sugrįžtuvės“ supratome, kad greičiausiai nėra tinkamesnės dienos už rugsėjo pirmąją. Šiandien mokslų ir žinių šventės dieną sugrįžta į akademinį gyvenimą dėstytojai, studentai, visa akademinė bendruomenė. <…> Taip pat šiandien čia sugrįžta ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba bei keletas kitų eksponatų“, – sakė ji.

Pasak Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės Dainos Kamarauskienės, tai nėra tradicinė paroda, o prasminga akcija. „Tai yra simbolinis priminimas apie Čiurlionio pirmuosius oficialius namus ir apie galerijos šimtmetį“, – sakė ji.

Pasak Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės Dainos Kamarauskienės, tai nėra tradicinė paroda, o prasminga akcija. „Tai yra simbolinis priminimas apie M. K. Čiurlionio pirmuosius oficialius namus ir apie galerijos šimtmetį“, – sakė ji.

Sukaktis: M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“ grįžo į erdvę, kur buvo pristatytas ir prieš 100-metį. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Raigardas“ pasirinktas neatsitiktinai. Kaip teigia muziejaus vadovė, simboliškai grąžintas į tą pačią vietą triptikas priminė ir galerijos pradžią, ir M. K. Čiurlionio ryšį su legendomis apipintu, šalia Druskininkų, Nemuno deiniajame krante esančiu Raigardo slėniu.

Kaip pasakoja D. Kamarauskienė, šis triptikas išsiskiria tuo, kad yra beveik vienintelis realistinis M. K. Čiurlionio nutapytas peizažas. „Tikrai yra žinoma, kad jis su savo broliais ir seserim ėjo į Raigardą ir piešė eskizus, tapė tenai. Tačiau tas Raigardas visą laiką jį viliojo legendom, padavimais apie pradingusį turtingą miestą, sidabro, aukso pastatus, kur žmonės dėl kopimo buvo nutrenkti žaibo ir taip pražudytas visas miestas. Čiurlioniui tai labai patiko ir daugelį eskizų šalia šio realistinio peizažo jis piešė kaip būtent šios legendos vaizdus. Ir tas „Raigardas“, vien jo motyvai, pievos, laukai atsispindi daugelyje kitų, jau nebe realistinių jo darbų“, – teigė ji.

Šalia „Raigardo“ lankytojai galėjo išvysti ir kitus simbolinius eksponatus: Adomo Varno kryžių fotografijas, liaudies meno kūrinius, pirmojo galerijos direktoriaus Pauliaus Galaunės kėdę. Visa tai atgaivino istorinę pirmosios galerijos dvasią.

Pasak D. Kamarauskienės, tai priminė, kokiais pagrindais buvo formuojama pradinė ekspozicija. „Tai yra dvarai, dvarų kultūra, nes tuo metu buvo pradėti išsaugoti dvarų kultūros pavyzdžiai. Taip pat liaudies meno pavyzdžiai, nes tuo metu tai buvo labai svarbu – nyko koplytėlės, kryžiai, Kauno meno mokyklos studentai, būsimi dailininkai, su muziejaus vadovaujamais menininkais rinko liaudies meną“, – pasakojo pašnekovė.

Smagu mokytis ten, kur viskas prasidėjo. Toks renginys primena, kad studijos nėra tik paskaitos – mes patys esame dalis tos kultūros ir istorijos.

Į renginį užsukę lankytojai taip pat nestokojo įspūdžių. „Man buvo įdomu pamatyti, kaip „Raigardas“ atrodo savo istorinėje vietoje. Jaučiama visai kitokia atmosfera nei muziejuje, lyg paveikslas čia turėtų papildomą istorijos sluoksnį“, – teigė viena renginio lankytoja. – Tikrai nuostabu matyti galeriją vėl atgyjant, o simboliškai atvežti meno darbai, kurie čia buvo eksponuojami prieš šimtą metų, praturtina šią dieną“.

Muziejaus vadovė pabrėžia, kad taip simboliškai eksponuojami pavieniai objektai yra skirti priminti studentams, kur jie mokosi, o visuomenei – jog didžiojo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pradžia buvo būtent čia, ant Pelėdų kalno.

Kauno kolegijos direktorius Andrius Brusokas pabrėžė renginio reikšmę tiek akademinei bendruomenei, tiek patiems studentams. Anot jo, tokios iniciatyvos tampa puikiu pavyzdžiu jaunajai kartai, skatinančiu įvertinti meno kūrinių svarbą bei pažvelgti į juos iš skirtingų perspektyvų.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Panašiai atsiliepė ir meno kolegijos studentai. „Smagu mokytis ten, kur viskas prasidėjo. Toks renginys primena, kad studijos nėra tik paskaitos – mes patys esame dalis tos kultūros ir istorijos“, – mintimis dalijosi menų akademijos vienas studentas.

Renginio pranešime spaudai primenama, kad dar 1925-ųjų rugsėjį šiame, tuomet dar nebaigtame, architekto Vladimiro Dubeneckio suprojektuotame pastate buvo surengta jubiliejinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda, skirta menininko 50-mečiui. Nors paroda truko vos keturias dienas, ją aplankė daugiau kaip tūkstantis žmonių.

Oficialus galerijos atidarymas įvyko tų pačių metų gruodžio 13-ąją. Vėliau čia buvo eksponuojami ne tik muziejui vardą davusio menininko darbai, bet ir tautodailė, Europos bei Lietuvos dailės rinkiniai. Tačiau galerijos erdvės netrukus pasirodė per ankštos, todėl 1936 m. ekspozicija buvo perkelta į naujai pastatytus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmus.

Atgimusi „Čiurlionies galerija“ šiandien priklauso Kauno kolegijai ir tampa ne tik studijų, bet ir parodų bei kultūros renginių erdve. Kaip rašoma pranešime spaudai, šis svarbus architektūros ir kultūros paveldo objektas, kuriame dėstė, kūrė ir mokėsi žymiausi šalies menininkai, vėl taps atviras parodoms, gyviems renginiams, konferencijoms, edukacinėms bei švietimo iniciatyvoms.