Žodis "terminalas" turi keletą reikšmių. Susipažindami su kuratorių ir meno kritikų Igno Kazakevičiaus ir Vido Poškaus projekto "Meno terminalas" baigiamąja versija lankytojai gali apsiriboti dviem: terminalas tai – priėmimo salė, laukiamasis arba galutinis įtaisas, prietaisas gavimo (šiuo atveju – suvokimo) grandinėje.

Kita kryptis

Užkilusį į galeriją "Meno forma" vedančiais laiptais lankytoją pasitinka po baltą erdvę pasklidę meno objektai. Didelėmis raidėmis parašytoje ant sienos kabančioje parodos anotacijoje lankytojas skatinamas nerti į gilumą, kurioje esantys objektai –  tarsi prietaisai, kuriais kiekvienas žiūrovas gali išmatuoti savo lygį žaidžiant Lietuvos šiuolaikinio meno scenoje.

"Naudodami kičo estetikos elementus, I.Kazakevičius ir V.Poškus konstruoja "parodas parodoje", hiperbolizuoja menotyros ir kuratorystės funkcijas: vertinti, bendradarbiauti, organizuoti, tirti", (...) siekdami sukurti universalią formulę, kurią naudodamas kiekvienas žmogus, nepaisant jo(s) socialinio statuso, intelektinio konteksto, išsilavinimo ir tautybės, galėtų perprasti šiuolaikinio meno galvosūkius", – pastebima parodos anotacijoje.

Tai ekspozicija, kurioje vertina ir jausminių dirgiklių ieško ne žiūrovas, bet meno kūriniai – objektai permatomuose kubuose, paveikslai, preciziškai sukabinti ant baltų galerijos sienų, vertina į juos žiūrinčius lankytojus.

Interaktyvus tyrimas

Lankytojas gali pasitikrinti savo žinias apie šiuolaikinio meno suvokimą, atsakydamas į keliasdešimt klausimų, išnyrančių planšetiniame kompiuteryje, kurio kairiajame kampe esanti kamera leidžia stebėti savo mąslų veidą. Atsakius į pateiktą klausimyną, sužinomas formulizmo manifestas – jis iškilmingai išlenda iš spausdinimo aparato. Manifestas skelbia šešias meno kaip formulės, "kurią naudojant galima sukurti ir suvokti bet kurį meno kūrinį", tezes. Iš parodos niekas tuščiomis neišeis, jei tik užteks kantrybės paspausti "taip" arba "ne".

Šis interaktyvus elementas yra nukreiptas ne į žiūrėtojus ar stebėtojus, o į vertintojus. Tuos, kurie ne tik mindžikuoja galerijos erdvėje ir žvelgdami į realistiškus, ekspresyvius, minimalistinės estetikos kūrinius ieško katarsio, bet į tuos, kurie žvelgia į objektus neturėdami išankstinių nuostatų, įsigilindami į skaidriuose kubuose esančią esmę, kuriai svarbiau ne pats objektas, o jo aprašas.

Jei žiūrovas skubėdamas neperskaitytų baltose kortelėse sudėlioto teksto, tai vyriškas sandalas būtų tik batas, ryškiai geltona suknelė – gražus skuduras, liniuotė – tik liniuotė, pliušinis meškutis – žaislas, kremo indelis – daiktas iš parduotuvės ir t.t. Tik nepaisant laiko sąnaudų galima sužinoti, kad tas pats sandalas – tai kelionių, kuriose menininkas tiria aplinką, vaikščiodamas nesibaigiančiomis trajektorijomis ir atrasdamas motyvus kūrybai, liudininkas; ryškiai geltona suknelė – tai drabužis, dėvimas kūrybos ritualo metu; liniuotė – įrankis, kuriuo menininkui buvo suduodama per pirštus (gal kad  gerai apšiltų prieš kūrybinį darbą?); minkštas meškutis – ne tik svarbiausias vaikystės atributas; kremo indelis – naujos, glotnios odos "kūrėjas". Žinoma, baltose kortelėse parašyto teksto nereikėtų suprasti pažodžiui.

Publika prieš kūrinį

Tęsdami 2012 m. pradėtą projektą "Prestižas: šių dienų fantasmagorija" I.Kazakevičius ir V.Poškus tyrinėja meno publiką. Suskirstę parodose besilankančius asmenis į žiūrėtojus, stebėtojus ir vertintojus, anot anotacijos, "kūrėjai pristato trejus metus kurtą ir vystytą projektą "Meno terminalas" – unikalų meno sklaidos, vertinimo ir pažinimo algoritmą". Lankytojas, priskyręs save vienai iš projekto kūrėjų siūlomų grupių, gali laisvai pasirinkti uždavinius, jų sudėtingumo laipsnį, kuriuos spręs apsilankydams "Meno terminale", kuriame atveriama stereotipizuota Lietuvos šiuolaikinio meno scena. Parodos rengėjai siūlo meno publikai "kartu inventorizuoti meno suvokimo fenomeną, "suredaguoti" bet kurį menininką ar meno kūrinį, užklijuojant tinkamą etiketę".

Parodoje nėra jokių egzistencinių filosofavimų, asmeninių patirčių istorijų, kurias išnarplioti gali tik pats kūrėjas. Viskas sudėliota į "dėžutes" su nespalvotais paaiškinimais.

Dalyvaujantys menininkai: Žygimantas Augustinas, Jurga Barilaitė, Violeta Bubelytė, Henrikas Čerapas, Laura Garbštienė, Arūnas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Giedrius Jonaitis, Patricija Jurkšaitytė, Linas Jusionis, Bronė Sofija Gideikaitė, Eglė Rakauskaitė, Eglė Ridikaitė, Julijonas Urbonas, Mikalojus Povilas Vilutis, Marius Zavadskis.

Kas? Projekto "Meno terminalas" baigiamoji versija.

Kur? Galerijoje "Meno forma".

Kada? Veikia iki spalio 10 d.