Ryšių puoselėtoja

Mes dažnai save vertiname, klausiame, kiek mumyse yra sąžinės, patriotizmo ar meilės. Kaskart, kai pamatau A. Kavaliauskaitę, man kirba sužinoti, kiek joje yra Japonijos? Vis dėlto savaitės pradžioje sutikusi kaunietę, neretai vadinamą Tekančios Saulės šalies ambasadore Lietuvoje, šio klausimo neuždaviau. Be žodžių supratau – Japonijos joje tiek, kad gali dalytis su kitais. Tą Asta ir daro – aplink save ne tik barsto lietuviškus čiobrelius, cukruotus gintaro gabalėlius, audžia lino takus, tačiau kartas nuo karto suskamba japoniškomis melodijomis, ant popieriaus liejasi tiršto rašalo hieroglifais.

Viešnia: koncerto metu kankles virpins ir Y. Yamasaki. / A. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

„Japonai nėra vienpusiai žaidėjai. Pajutę, kad kažkas taikosi naudos, nutrauks ryšius. Jie nori tvaraus veiksmo su didžiule pridėtine verte. Mano tikslas, kad Japonija užsikrėstų Lietuva, o Kaunas – pirmiausia“, – A. Kavaliauskaitė džiaugėsi tarp dviejų šalių besidriekiančiais tiltais, kuriuos ji eilę metų tvirtina kultūrinėmis sijomis ir Lietuvos ženklais, aptinkamais už tūkstančio kilometrų – juodos duonos kvapu, senosiomis sutartinėmis. Daugiabalses lietuvių liaudies dainas iš japonių lūpų gal ir nedaug kauniečių girdėjo, o štai Akihito Kinashi vadovaujamo choro atliekama Gyčio Paškevičiaus daina „Mūsų kraštas“, ko gero, užbūrė ne vieną lietuvį.

Kaip ir minėtas kūrinys patį choro vadovą, dainą išgirdusį dar 2014-aisiais Dainų šventėje sostinėje.

„Muzika neturi sienų, ir aš tuo įsitikinau, kai paprašytas mano draugas dainą „Mano kraštas“ išvertė į japonų kalbą. Šios dainos žodžiai, meilė gamtai buvo ir yra aktualūs japonams“, – viename savo interviu sakė A. Kinashi, netrukus ir vėl pasirodysiantis Lietuvoje.

Mano tikslas, kad Japonija užsikrėstų Lietuva, o Kaunu – pirmiausia.

Koncertas – stebuklas

A. Kinashi, liepos 6-ąją Lietuvos himną sugrojęs tradicine japonų shinobue ir lietuviška fleita, liepos 22-ąją gyvai pasveikins mūsų kraštą. Liepos 22-ąją, 16 val., Kaune, Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje įvyks išskirtinis koncertas, kuriame suskambės japonų ir lietuvių muzika, atliekama abiejų šalių muzikos kūrėjų, su A. Kinashi priešakyje.

„Labai laukiu susitikimo su daugybe menininkų ir bendro kūrybinio darbo. Taip pat nekantrauju vėl pamatyti brangius draugus, kurie man daug padėjo. Tai man – tikras širdies džiaugsmas. Iki greito susitikimo!“, – likus daugiau nei savaitei iki renginio, choro vadovas dalijosi įrašu virtualiojoje erdvėje. Jam antrino ir A. Kavaliauskaitė.

„Šis koncertas – tikras stebuklas“, – dar prieš kelis mėnesius, kai mintis užgimė Japonijoje, kaunietė nenutuokė, kokia bus kulminacija.

Prie koncerto idėjos ir jos įsikūnijimo prisidėjo ne tik salonas „Jaukūs namai“. Kaip sako pati A. Kavaliauskaitė, bet koks darbas sklandžiau ir greičiau einasi, kai pečiai suremiami, jėgos suvienijamos. Todėl ji dėkojo kiekvienam prisidėjusiam, o ypač Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmonai Yuko Yamasaki – tikrai lietuvių kultūros puoselėtojai. Japonijoje ji kas kelias savaites maišo raugą ir kepa juodą duoną, su moterų kolektyvu „Obelėlė“ traukia lietuviškas dainas, o pati dar ir virtuoziškai skambina kanklėmis, kurias pamilo išgirdusi Žemynos Trinkūnaitės grojimą. Užsispyrimo nestokojanti Y. Yamasaki ir pati prakalbino muzikinį instrumentą, o tada ėmė dalyvauti įvairiuose renginiuose, televizijos ir radijo laidose. Moteris ne sykį sakė, kad kanklės skleidžia ypatingus garsus, kurie glosto ne tik ausį, bet ir sielą. Atpalaiduojančiu kanklių skambesiu Y. Yamasaki dalysis ir koncerte Kaune.

Viršyti lūkesčiai

„Muziejaus salė prisipildys muzikos. Koncerte, be kita ko, dalyvaus kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Kristianas Benediktas, Viktorija Miškūnaitė, Ž. Trinkūnaitė. Specialiai į Lietuvą atvyks ir Gintarė Jautakaitė“, – visus, dar nesuplanavusius liepos 22-osios popietės, A. Kavaliauskaitė kvietė atvykti į nemokamą koncertą M. K. Čiurlionio muziejuje.

Bičiulystė: prie lino pagalvėlių, kitų lietuviškų rankų darbo gaminių jau netrukus įsitaisys Y. Nagatomo darbai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Tuo metu pati ji jau dairėsi į kitus metus ir didesnes erdves, kuriose galėtų tilpti dar daugiau muzikos ir jos gerbėjų.

„Tokio lygio koncertą labai įsivaizduočiau Kauno valstybinėje filharmonijoje, – kalbėjo A. Kavaliauskaitė, tik ką grįžusi iš kito, mažesnio, bet ne mažiau įstabaus renginio Zapyškyje. – Planuose buvo vienas didelis koncertas, o išėjo trys renginiai per liepos mėnesį. Pirmasis įvyko liepos 9-ąją.“

Senąją Zapyškio bažnytėlę, anot salono „Jaukūs namai“ šeimininkės, pasidalijo dvi išskirtinės klasikinės ir gospel muzikos atlikėjos Kaori Mukahi ir Kumiko Hisano. Pastaroji – edukologė, dainininkė ir muzikos kūrėja, Hiogo universiteto absolventė, po studijų prisijungusi ir tapusi ilgamete Bruklino Tabernacle choro nare. Jau daugiau kaip 20 metų K. Hisano tarnauja bažnyčiose ir kuria kaip nepriklausoma muzikos kūrėja. Jos kūriniuose susijungia džiazas, pop ir gospel stiliaus muzika. K. Mukahi – solinio dainavimo magistrė, tarptautinių festivalių ir chorų dirigentė. JAV yra išleidusi du muzikinius CD albumus ir didelio pasisekimo sulaukusią autobiografinę knygą „Dievo amžinos rankos“ apie emocinį skausmą, vidinį išgijimą ir vilties paieškas.

Paroda iki rugsėjo

Salono „Jaukūs namai“ šeimininkė daugybę metų bendrauja su Tekančios Saulės šalies žmonėmis ir kaskart nuoširdžiai stebisi jų atsidavimu. Jei dirba, tai nepakeldami galvos. Jei žada, tai išpildo su kaupu. Jei domisi, tai ne paviršutiniškai, o giliai.

„Tas pats ir su Lietuva. Japonai yra tiesiog pamišę dėl mūsų šalies. Be galo ja domisi. O štai mes per mažai šnekame apie Japoniją“, – A. Kavaliauskaitė stengiasi taisyti situaciją. Salone ji nuolat organizuoja įvairius renginius ir susitikimus, kurie leidžia pažinti Japoniją, jos kultūrą ir žmones. Liepos 17-ąją „Jaukiuose namuose“ planuojama dar viena jauki popietė kartu su tekstilininke Yuki Nagatomo: vyks jos asmeninės parodos „Yuzen: dabar ir anksčiau“ atidarymas.

„Specialiai į šį renginį iš Japonijos atvyks keli meno mecenatai, globėjai. Tuo metu Yuki susirinkusiuosius pamokys piešti japoniškus komiksus“, – intrigavo A. Kavaliauskaitė.

Tai ne pirmas menininkės reveransas Lietuvai. Liepos 5-ąją Kėdainiuose, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje ji atidarė savo parodą „Yuzen: už kimono ribų“, o susirinkusiuosius kvietė dalyvauti dirbtuvėse, kur supažindino su japoniška marginimo technika. Yuzen technika užgimė ir buvo plėtojama Japonijoje Edo laikotarpiu, kuris truko nuo 1603  iki 1868 m. Daugiausia ją naudojo aristokratai ir turtingos pirklės, gamindamos kimono, skirtus dėvėti ypatingomis progomis. Maždaug po 100 metų yuzen marginimas antrą kartą šoktelėjo į populiarumo viršūnę ir buvo laikomas prabangos preke. Šiandien kimono dėvėtojų skaičius smarkiai sumažėjo, todėl ir yuzen meistrų gretos išretėjo.

„Yuki yra unikalios, Japonijai būdingos marginimo technikos meistrė. Raštai šia technika yra piešiami ranka, nenaudojami jokie trafaretai. Prieš kurdama kiekvieną kimono menininkė paruošia eskizus“, – jie, anot A. Kavaliauskaitės, iki rugsėjo 12 d. bus eksponuojami salone „Jaukūs namai“.