Lietuvos etnografijos muziejuje – tarpukario biliardinės ekspozicija

Biliardo stalą, šešiolika kamuolių ir tris lazdas muziejus įsigijo 1977 m. Visa tai priklausė Marijonai Morkūnaitei (1906–1964), kuri tarpukariu Kėdainiuose, Radvilų gatvės gyvenamajame name, turėjo biliardinę. Versli moteris ir jos brolis Marijonas taip pat valdė manufaktūros parduotuvę ir knygyną.

Biliardas buvo ganėtinai populiarus. Yra žinoma, kad 1814 m. Vilniuje ir jo apylinkėse veikė 35 biliardinės. Šį žaidimą žaisdavo ir dvaruose. Biliardinė buvo ir Verkių rūmuose. Grigorijaus ir Varvaros Puškinų Markučių dvare išlikęs 1870 m. Rusijoje pagamintas biliardo stalas.

Biliardo kambariai buvo Čapskių Beržėnų dvare, Kosakovskiams priklausiusiame Vaitkuškio dvare. Žaisti biliardą mėgo prezidentas Antanas Smetona. Biliardo stalai stovėjo ir klubuose, restoranuose. Kauno „Metropolio“ restorane biliardą vakarais žaisdavo poetas Kazys Binkis ir dainininkas Kipras Petrauskas. Kėdainiuose ir Žeimelyje tarpukariu veikė po penkias biliardines.

Autentika: Urmininko namo lankytojai gali pasinerti į XX a. pradžios atmosferą, įsijausti į laisvalaikiu biliardą žaidžiusių vyrų vaidmenį. / Rimgaudo Žaltausko nuotr.

M. Morkūnaitės biliardinei buvo paskirtas atskiras kambarys su betono grindimis. Jame stovėjo biliardo stalas, kabėjo lentyna, kurioje laikyti kamuoliai ir lazdos, lenta rezultatams žymėti, sieninis laikrodis „Le Roy a Paris“. Žaidimo valanda kainavo vieną litą. Žaidėjai žaisdavo iš pinigų, dažnai labai azartiškai. Būdavo, kad ir susimušdavo. Baigus žaisti, stalą sutvarkydavo, uždengdavo uždangalu.

Kruopščiai restauruota

Biliardo stalą ir žaidimo inventorių restauravo ilgametis muziejaus restauratorius ir puikus biliardo žaidėjas Algirdas Šalkauskas. Beje, šiemet sukanka 50 metų, kai A. Šalkauskas dirba muziejuje ir dovanoja muziejinėms vertybėms antrą gyvenimą.

Restauravimas truko metus. Stalas buvo išardytas, detalės nuvalytos ir dezinfekuotos. Sutvirtintos karkaso jungtys. Pagamintos šešios naujos kojos (senosios buvo sutrūnijusios), ištekintos jų reguliavimo atraminės detalės. Atnaujinti ir naujai pagaminti stalo bortai. Padarytos ir priklijuotos trūkstamos apdailos detalės. Mediniai paviršiai padengti aliejiniu laku. Prie bortų vidinės pusės priklijuotos gumos ir aptrauktos audiniu, nes stalas į muziejų pateko tik su gelumbės likučiais. Restauratorė Gražina Babkauskienė atkūrė šešias nertas kišenes, kurios žaidžiant greitai susidėvi.

Pats svarbiausias dalykas, kad buvusiems stalo savininkams pavyko išsaugoti originalius XX a. pirmosios pusės biliardo kamuolius, kurių skersmuo – 72 mm. Pažeistos kamuolių vietos buvo užpildytos polietilenglikolio ir medienos miltų mase.

Meistras: ilgametis muziejaus darbuotojas A. Šalkauskas – ne tik nagingas restauratorius, bet ir puikus biliardo žaidėjas. / Rimgaudo Žaltausko nuotr.

Pajusti laikmečio dvasią

Vieta muziejinei biliardinei buvo išrinkta ne iš karto. Galiausiai apsistota ties Urmininko namu, juolab kad jis į muziejų atkeltas iš Kėdainių. Stalą į antrąjį aukštą užnešė keturi vyrai. Tai buvo nemenkas iššūkis, nes jo viduje esančios trys akmens plokštės sveria po 200 kg.

Ekspozicija papildyta remiantis buvusio muziejaus direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno pasakojimais ir išlikusia ikonografine medžiaga. Atkurtas interjeras: pakabinta lenta su tarpukario skelbimų kopijomis, paveikslas, laikrodis, pastatytas stalas su kėdėmis.

Vedant ekskursiją po Miestelį, susidomėję lankytojai galės susipažinti su šia tarpukario pramoga, pabandyti pažaisti ir pajusti to laikmečio atmosferą.