Naująjį sezoną klubas pradėjo susitikimu „Rudeniui tinka poezija“. Jo metu aptartos keturios lietuvių ir užsienio autorių knygos: amerikiečių poeto Jacko Gilberto eilėraščių rinkinys „Didžiosios ugnys“, Giedrės Kazlauskaitės „Marialė“, Manto Balakausko „Ferrum“ ir Rūtos Vyžintaitės debiutinė poezijos knyga „Liuksemburgo jūra“.
Diskusijoje dalyvavo kviestinis vakaro svečias, literatūros kritikas Martynas Pumputis ir nuolatiniai klubo diskusijų dalyviai: rašytojas, „Kauno literatūros savaitės“ meno vadovas Laurynas Katkus ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė, literatūrologė ir literatūros apžvalgininkė Agnė Cesiulė. Savo nuomonėmis dalijosi ir renginio lankytojai.
Pasigedo diskusijų
„Literatūros savaitės“ klubo organizatorius L. Katkus pasakojo, kad idėja suburti skaitytojus ir literatūros profesionalus kilo pastebėjus gyvų diskusijų apie knygas trūkumą.
„Jaučiau spragą – nėra gyvų diskusijų apie knygas. Man pavyzdys buvo vokiečių televizijos laida „Literatūrinis kvartetas“. Atsižvelgdami į mūsų šalies dydį, nusprendėme jį sumažinti ir iš kvarteto padaryti trio“, – klubo pradžią prisiminė rašytojas.
L. Katkaus teigimu, nuo kitų knygų klubų ši iniciatyva skiriasi tuo, kad per vieną susitikimą aptariama ne viena knyga, o keli kūriniai, kuriuos vertina nuolat daug skaitantys ir literatūros pasaulyje dirbantys žmonės. Nuolatiniai diskusijų dalyviai išlieka tie patys – L. Katkus ir A. Cesiulė, o kviestinis svečias kiekvieną kartą bus vis kitas.
„Literatūros kritikai ir apskritai daug skaitantys žmonės yra savotiškai atsidūrę paraštėje. Jie atlieka rimtą darbą, yra savo srities profesionalai, įdomūs, šmaikštūs ir protingi pašnekovai. Juos reikia ištraukti į viešumą, į rampos šviesą“, – pabrėžė L. Katkus.
Kalbėjimas apie knygą neturėtų virsti vien jos gyrimu, sako L. Katkus. Tikroje literatūrinėje diskusijoje svarbūs argumentai, polemika ir galimybė nesutikti. „Žmonės supranta, kada girdi reklaminį diskursą, o mums to nesinori. Nuomonių skirtumo kultūra svarbi ne tik literatūrinėms diskusijoms, bet ir apskritai mūsų visuomenei“, – aiškino klubo organizatorius.
Laukiamos visos nuomonės
A. Cesiulė akcentavo, kad klubo tęstinumui svarbus susitikimų periodiškumas, aiški struktūra ir nuoseklus grafikas. Aptariamas knygas organizatoriai renkasi siekdami derinti lietuvių ir pasaulio literatūrą.
„Kartais pasirenkame premiją gavusį autorių, o kartais – knygą, kuriai, mūsų nuomone, buvo skirta per mažai dėmesio“, – paaiškino literatūrologė.
Ji pabrėžė, kad kviestinis svečias gali laisvai išsakyti savo nuomonę, net jeigu tai nesutampa su kitų diskusijos dalyvių vertinimais. Taiki, tačiau atvira polemika padrąsina prabilti ir auditoriją – lankytojai pamato, kad gali nesutikti su išsakytomis mintimis ir pateikti kitokį požiūrį.
„Kartais nelengva per trumpą laiką perskaityti kelias knygas, o kartais jau reikia skubėti, bet paskui supranti, kaip įdomu ir vertinga jas perskaityti ir išgirsti kitą nuomonę. Tiesiog noriu, kad klubo veikla tęstųsi“, – lūkesčiais dalijosi viena iš klubo organizatorių.
Klubo rengėjai pastebi, kad auditorija palaipsniui auga, o dalis lankytojų vis sugrįžta. Praėjusį sezoną pradėta kurti klubo tinklalaidė, leidžianti diskusijų klausytis tiems, kurie negali dalyvauti gyvai. Organizatoriai tikisi, kad šis formatas padės pasiekti ir jaunesnius literatūros mėgėjus.
Pavyzdys kitiems miestams
Pirmajame naujojo sezono susitikime dalyvavęs literatūros kritikas M. Pumputis neslėpė palankaus įspūdžio ir teigė, kad tokio pobūdžio iniciatyva galėtų tapti pavyzdžiu kitiems miestams.
„Man, tiesą sakant, pavydu, nes Kaunas pralenkė Vilnių. Turime visokių knygų klubų, tačiau jie yra lokalūs, orientuoti į tam tikrų leidyklų knygas. Pavydu ir dėl to, kad čia knygos ne tik giriamos ir liaupsinamos – nuskamba ir kritika, kurios dažnai neišgirsi“, – dalijosi kritikas.
M. Pumputis teigė, kad profesionalų dalyvavimas aptariant knygas skaitytojams suteikia platesnį kontekstą, leidžia išgirsti skirtingus požiūrius ir giliau pažvelgti į kūrinį.
Įpareigoja skaityti
Trečius metus klubo veikloje dalyvaujantis Povilas Venta Kuprys pasakojo, kad susitikimai jį skatina ne tik domėtis naujomis knygomis, bet ir drausmingiau skaityti.
„Pats nuostabiausias dalykas – kai paskelbiamos knygos, kurios bus aptariamos kitame susitikime. Tada bėgi į biblioteką jų ieškoti ir tarsi jauti atsakomybę, įsipareigojimą sau pačiam. Jei knygos neperskaitai, po pristatymo gali nuspręsti, ar verta ją įsigyti, ar vis dėlto ne“, – atviravo dalyvis.
Į pirmąjį penktojo sezono susitikimą jis atėjo perskaitęs visas keturias aptartas poezijos knygas. P. V. Kuprio teigimu, jį, kaip patį kuriantį ir knygas leidžiantį žmogų, domina kiti rašantieji, todėl klubas suteikia galimybę susitikti su panašių interesų žmonėmis.
„Man visi skaitantys ir kuriantys žmonės yra daug gražesni už neskaitančius ir nerašančius, todėl su gražiais tiek išore, tiek siela žmonėmis visada malonu susitikti“, – klubui pagyrų negailėjo P. V. Kuprys.
Kitas „Literatūros savaitės“ klubo susitikimas – lapkričio 6 d.
Naujausi komentarai