Genijaus Lietuva
Mokymosi namų „Patirčių slėnis“ Garliavos padalinyje vyko vienos dienos M. K. Čiurlionio paveikslų paroda, o kartu ir koncertas bei edukacija. Tai – projekto „Augame su M. K. Čiurlioniu“ vizitas.
Projekto iniciatorius ir kuratorius Vytautas Paukštelis, tokių susitikimų surengęs jau ne vieną dešimtį, pirmiausia pakvietė moksleivius pasidalyti žiniomis apie šį žinomiausią lietuvių dailininką ir kompozitorių. Jaukiai aplink susėdęs jaunimas iš pradžių buvo nedrąsus, bet po truputį įsijungė į pokalbį.
Žvilgsnis – ne iš karto į paveikslus, juose užkoduotus simbolius, prasmes. Kokia Lietuva buvo prieš maždaug 120 metų, M. K. Čiurlionio laikais? Elektra dar nebuvo įprastas dalykas, telefonų – vos vienas kitas, o žmonės vakarus leisdavo prie žibalinės lempos ar krosnies šviesos. Norint perduoti žinią artimajam, tekdavo rašyti laišką. Atsakymas atkeliaudavo per kelias savaites. Edukatorius priminė ir sudėtingą Lietuvos istorinę situaciją. Ribojamas lietuviškas švietimas, o lietuviškų knygų leidyba susidūrė su draudimais.
Ką matote?
Kalbėdamas apie to meto visuomenę, V. Paukštelis aiškino ir Sąjūdžio sąvoką. Susirinkusiuosius paragino pamąstyti, ką reiškia šis žodis, pasufleravo paieškoti sąsajų su judėjimu, telkimusi bendram tikslui. Kodėl imtasi žodžio „sąjūdis“? M. K. Čiurlionis – vienas iš kultūrinio sąjūdžio simbolių. Jo kūryba ir veikla prisidėjo prie lietuviškos tapatybės puoselėjimo.
Kompozitorius harmonizavo lietuvių liaudies dainų, būrė žmones jas dainuoti, kartu su bičiuliais rengė dailės konkursus, prisidėjo prie profesionaliosios Lietuvos muzikos pagrindų kūrimo.
Išsirinkęs vieną paveikslų V. Paukštelis kreipėsi į moksleivius. Vienas įžvelgė karžygį su lazda, kitas atkreipė dėmesį į kalnus, trečio akis užkliuvo už pilies kontūrų, tarp atsakymų nuskambėjo ir žodis „miestas“.
„Pastebėjote, kad figūros siluetas permatomas?“ – skatino atkreipti dėmesį į detales ir nebijoti išsakyti savo minčių edukatorius. Vaikų pastebėjimus jis susiejo su Vyčio įvaizdžiu – raiteliu, kuris Lietuvos simbolikoje reiškia kovą, laisvę ir valstybės apsaugą. Meno kūrinys gali perteikti ne tik vaizdus, bet ir idėjas, žadinti jausmus ir telkti žmones.
Smuiku gyvai
Pamoka buvo suskirstyta į kelias dalis. Tarp pasakojimų ir diskusijų skambėjo M. K. Čiurlionio muzika. Ją gyvai atliko smuikininkė Paulina Daukšytė-Šereckienė.
Smuikininkė pasakojo, kad yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą, tad augo apsupta jo dailės ir muzikos kūrinių, tačiau prisijungusi prie projekto „Augame su M. K. Čiurlioniu“ vis tiek dar atranda ką nors naujo, tad ir pačiai įdomu, naudinga. Jai tai ir galimybė prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo.
„Patirčių slėnio“ koordinatorė Daiva, dovanų įteikusi kartu su mokiniais keptos duonos, sakė, kad ši pamoka – laukta galimybė dar kartą prisiminti M. K. Čiurlionį ir sužinoti papildomų naujų aspektų apie kūrėjo asmenybę, kūrybą.
Apkeliavo šalį
Projektas „Augame su M. K. Čiurlioniu“, gimęs M. K. Čiurlionio fonde, jau apkeliavo visą Lietuvą. Aplankyta daug įstaigų, organizacijų.
„Tai tik viena pamoka. Mūsų idėja – atvežti M. K. Čiurlionį, suteikti žmonėms čiurlionišką impulsą, perteikti informaciją apie žmogiškąsias vertybes. Norime, kad žmonės pamatytų, susidomėtų, o vėliau galėtų patys giliau domėtis M. K. Čiurlionio kūryba“, – „Kauno dienai“ sakė V. Paukštelis.
Tai tik viena pamoka. Mūsų idėja – atvežti M. K. Čiurlionį, suteikti žmonėms čiurlionišką impulsą, perteikti informaciją apie žmogiškąsias vertybes.
Pasitelkiami ir kiti M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidos būdai. Projekto vykdytojai susitinka su bendruomenėmis, dovanoja paveikslų reprodukcijas. Taip šio genijaus kūryba atsiranda vietose, kuriose anksčiau jos nebuvo, kartu ten atsiranda ir čiurlioniška dvasia.
„M. K. Čiurlionis – vienas svarbiausių Lietuvos simbolių, bene pagrindinis mūsų kultūros ir meno simbolis. Žmonės žino Arvydą Sabonį ir M. K. Čiurlionį. Tai Lietuvos identiteto dalis“, – kalbėjo V. Paukštelis.
Naujausi komentarai