PIRMOJI K. ŠIMAITYTĖS-ŠUKIENĖS KNYGA: POEZIJA, SKIRTA GYVENIMUI

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje pristatyta pirmoji Kristinos Šimaitytės-Šukienės poezijos knyga "Prie užverto lango", eilėmis pasakojanti apie moters gyvenimo kelius bei kryžkeles.

Į knygos pristatymą susirinkę svečiai turėjo galimybę išgirsti ne tik autorės kūrinius, bet ir pasakojimus iš jos gyvenimo, padedančius geriau suprasti pačios knygos kilmę.

"Mano tėtis – iš muzikalios šeimos, o mama dainuodavo, šokdavo ir šokti mokino visą kaimo jaunimą. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mano tėvai buvo tokie kultūringi žmonės", – apie tai, iš kur sėmėsi meilės kūrybai, paaiškino autorė.

Iš Tauragės rajono kilusios, tačiau jau daugelį metų Kaune gyvenančios K.Šimaitytės-Šukienės kūryboje artimai susipina gimtinės, tėviškės ir šeimos tematika, savo kūriniuose ji su nostalgija prisimena gimtuosius namus ir prarastus artimuosius.

Paklausta apie tai, ką jai reiškia dažnai poezijoje minima laisvė, rašytoja atsakė daug negalvodama: "Laisvė man reiškia daug. Jūs laisvę turite, o mes jos siekėme. Dėl to mano gyvenimas buvo toks sudėtingas ir vingiuotas. Negaliu sakyti, kad buvau sugniuždyta, atėjau į laisvą Lietuvą išsilavinusi, bet atėjau visko siekdama ir trokšdama, o laisvės – labiausiai."

Pristatydama savo knygą autorė nepabijojo ir uždainuoti, mat ne vienas jos eilėraštis yra virtęs daina. Vienas tokių, "Linai", mena vaikystę ir sunkų darbą linų laukuose. "Mes juos rovėme net naktimis, o kai atėjo metas gauti užmokestį, gavome tik penkis kilogramus cukraus", – dalijosi prisiminimais.

Nors K.Šimaitytė-Šukienė eilėraščius rašo jau ne vieną dešimtmetį, mintis juos visus surinkti į knygą kilo neseniai. "Visada mėgau rašyti eilėraščius sau ar kažkam paprašius. Labai daug jų išsimėtė ir nepakliuvo į knygą. Pagalvojau, kad reikia vieną kartą imti ir padaryti, nes kitaip pavėluosiu", – knygos atsiradimo aplinkybes paaiškino autorė.