Regina, Palemono gyventoja, sode lankosi kiekvienais metais – taikosi prie gėlių žydėjimo. „Nužydėjus tulpėms, vilioja bijūnai, rožės, dabar – jurginai“, – vardijo moteris. Su sodu ją sieja ir asmeninė istorija: 1974–1978 m. ji mokėsi Aukštosios Fredos dvare, tuo metu – Kauno Mičiurino tarybiniame ūkyje-technikume. „Tiesiog gera, kad žmonės įdeda tiek darbo“, – sakė ji, gerėdamasi gėlėmis. Paklausta, kas labiausiai traukia akį, Regina nurodė ne tik gėlynus. „Pažiūrėkite, koks gražus dangus“, – pridūrė ji, teigdama, kad ne kiekvieną dieną oras būna toks pat.
Vos už kelių suoliukų sutikta 75-erių Alina pasakoja panašią istoriją. Šiemet sode kaunietė lankėsi tik antrą kartą – sveikata neleidžia atvykti dažniau. „Man patinka gėlytės, pavasarį – tulpės, vėliau – bijūnai, tiesiog pasaka, naktimis sapnuoju visą šį grožį“, – šypsodamasi pasakojo moteris. Sode ji randa ramybę. „Kai čia pabūnu, visą žiemą galvoju apie Botanikos sodą ir aš tokia laiminga. Tai ramybės zona“, – sakė Alina.
Žodį „ramybė“ ištaria ne vienas lankytojas, kurį pavyksta prakalbinti prie gėlynų. Sodas – bendras tikslas, nors jie atėjo čia skirtingais keliais.
Botanikos sode dirbančios Donatos sritis – jurginai. Jų sode šiuo metu auginama per 850 veislių ir rūšių, iš kurių net 125 išvestos Lietuvos selekcininkų, o devyniolika veislių įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinius genetinius išteklius. Moteris čia dirba jau 20 metų, su pertraukomis vaikų auginimo laikotarpiais. „Per tuos metus beveik viskas apsivertė aukštyn kojomis“, – gėlynų įvairovę ir kaitą apibūdino ji. Būtent lankytojų atsiliepimai tai ir patvirtina – žmonės vis dažniau džiaugiasi sodo grožiu ir naujomis gėlėmis. Kokia gėlė mėgstamiausia? Donata atsakė jos neturinti. Kiekvienas sezonas savaip žavus, visos gėlės yra savaip gražios. Labiausiai jai patinka stebėti, kaip gimsta naujos jurginų veislės.
Netoliese sutiktas pensininkas Laimutis VDU Botanikos sode taip pat dažnas svečias. „Ypatinga čia vieta“, – sako vyras. Sodas jam – ne tik gėlynai, bet ir proga apmąstyti, kiek natūralios gamtos beliko. „Niekur nerasi vietos, kur žmogus nebūtų įkišęs rankų“, – sako Laimutis. Vyras pastebi: šiandien dalis jaunų žmonių rečiau lankosi gamtoje, praranda artimesnį ryšį su ja. Tokiose vietose kaip ši vyras prisimena vaikystę ir anuomet pažintą gamtą.
Oranžerijoje sutikta lankytoja Gerda pasakojo, kad prieš trejus metus vos atsikrausčiusi į Kauną, atvyko čia, nes mama pasakodavo apie studijų laikus ir tuo metu lankytą sodą. „Mane stebino didžiuliai gėlių laukai ir rožynai. Čia šimtai skirtingų augalų rūšių“, – dalijosi įspūdžiais mergina. Ji čia dažniausiai grįžta dėl tropinių augalų įvairovės ir žiemos sodo. „Labai smagu matyti, kaip sodas keičiasi kartu su metų laikais“, – tvirtino ji.
Naujausi komentarai