Grupė žinomų, aktyviai kuriančių menininkų kviečia prisiminti recesiją. Intriguojantis parodos pavadinimas sietinas su 2008-aisiais prasidėjusios recesijos metais, kai Lietuva ir dauguma Vakarų valstybių išgyveno didelį ekonomikos nuosmukį. Dalis dailininkų darbų sukurti būtent tuo laikotarpiu, dalis – visiškai nauji, įgyvendinti jau atsitraukus ir pažvelgus į buvusią situaciją per laiko atstumą.

Aktuali parodos tema

Menininkai – ne tik vizualaus meno atstovai, bet ir aktoriai, rašytojai – yra bemaž pažeidžiamiausia sociumo dalis, kuriai nuolat tenka sukti galvą, kaip gyventi: kaip išreikšti save ir pelnyti duonos kąsnį. Šiandien daugelis kuriančiųjų gana aktyvūs politiniame ir socialiniame visuomenės gyvenime, kurdami aiškiai dėsto savo nuomonę ir stengiasi būti matomi, girdimi.

Nors dauguma juos laiko atskira, tarsi nevisaverte bedruomene, menininkai – tiek jauni, tiek jau sukaupę nemažai gyvenimiškos patirties – stengiasi būti aktyvia visuomenės dalimi. Belieka laukti, kol protingi ir apsiskaitę vyrai bei moterys, sėdinčios minkštuose valdžios krėsluose, atkreips į juos dėmesį. Tema apie kūrėjų ir valdžios atstovų komunikaciją yra plati, iš dalies ją atliepia ir parodos "Recesiją prisimenant" kūriniai.

Grafikas Stasys Eidrigevičius kuria ir režisūrinę fotografiją – šioje ekspozicijoje jis pristato fotografijų ciklą "Egzistencinės neišvengiamybės". Kiekviena kūrėjo nuotrauka skiriasi ne tik kompozicija, šviesokaita, pasakojama istorija. Išskirtinis šių kūrinių bruožas – kiekvienas jų yra užfiksuotas skirtingame pasaulio kampe.

S.Eidrigevičius daug keliauja, o keliaudamas nuolat fotografuoja. Menininkas prisipažino, kad daugelis kadrų atsiranda atsitiktinai, tiesiog fiksuojant įsimintinas akimirkas. Vėliau, peržiūrėdamas sukauptą medžiagą, kūrėjas aptinka ir pačiam netikėtų kadrų, turinčių meninę vertę. Kūrėjas – it kleptomanas – renka kasdienybės vaizdus ir pateikia juos žiūrovams itin taikliai pasirinkdamas pavadinimus, kurie labai aiškiai nusako, kokia istorija skleidžiasi fotografijose.

Režisūriniai elementai S.Eidrigevičiaus kūriniuose nėra įkyrūs, jie suteikia ironijos, perteikia filosofines autoriaus mintis, skatinančias žiūrovą suklusti ir įsijausti į regimą situaciją.

Fotografijų ekspoziciją parodoje pristato ir skulptorius Saulius Kuizinas – šios parodos sumanytojas ir kuratorius. Jo "Recesinės kaukės" žadina žiūrovo vaizduotę. Nuotraukose įamžintos abstrakčios, iš molio nulipdytos kaukės baugina. Kiekviena jų – tarsi kitas, emocijų perpildytas veidas. Yrantis, susitraukęs ar besprogstantis.
Aukso, sidabro spalvos kūriniams suteikia parabangos įspūdį, tačiau šiurkšti kaukių faktūra ir spalvų spindesys kelia prieštaringus jausmus. Rodos, šia kauke galėtum pasipuošti, bet sykiu ji atstumia. Autorius, pasirinkdamas kaukės motyvą, labai taikliai atliepė parodos temą – tai tikrai pajus kiekvienas žiūrovas.

Potėpiai ateities peizaže

Vidmanto Jusionio tapybos darbai sugauna žvilgsnį vos įėjus į parodos salę. Fluorascensinių spalvų kompozicijos, fantastiški paveikslų siužetai hipnotizuoja. Žavi dailininko virtuoziškumas valdant spalvas ir paveikslų estetika. Kūriniai siurrealistiški, tarsi išeinantys už suvokimo ribų ir lengvai nepaleidžiantys. Jie vis išnyra atmintyje tarsi vizijos, sapnai ar anapusinio pasaulio fragmentai.

Tapytojas Vilmantas Marcinkevičius gerai pažįstamas kaip didelio formato, ryškių spalvų kūrinių meistras, parodoje nustebina akvarele "Susitikimas su pelėda". Nedidelio formato, duslių, žemės spalvų kompozicijoje juntama visa V.Marcinkevičiaus kūriniams būdinga laisvė ir ekspresija. Šioje akvarelėje ji tokia stichiška, nenuspėjama, besiveržianti, paslaptinga.

Pauliaus Juškos hiperrealistiniame paveiksle "Byrančios šakos" atsiskleidžia žmogaus egzistencijos trapumas. Tarp krintančių šakų į erdvę pakilęs žmogus apgaubtas paslaptingos šviesos – šis vaizdas verčia susimąstyti apie būties laikinumą.

Tapytojo Artūro Aliuko kūrinys "Recesija. In memoriam A.Uždaviniui" sklidinas šviesos. Tai darbas, kuriame simboliškumas susipina su tapybiniu realizmu ir kuria įtaigų įsivaizduojamos tikrovės vaizdą.

Skulptūriškas žvilgsnis į faktus

Stebint fotografijos ir tapybos kūrinius interpretacijos ir vaizdai nukelia į kitus pasaulius, o nuoseklios, etninio minimalizmo atstovo Gintaro Kamarausko skulptūros vėl nuleidžia ant žemės.

Kurdamas melancholišką turinio ir formų sąveiką skulptūrose "Sustabdytos girnos", "Sustabdyta muzika", "Sustabdytas augimas" autorius jautriai atskleidžia realybę, jos nedramatizuodamas. Žiūrovams pateikdamas aiškius faktus jis apeliuoja į jausmus, patirtis, glūdinčias giliai kiekviename iš mūsų.

G.Kamarausko skulptūroms nereikia ryškių spalvų, sudėtingų formų, jos nestebina dydžiu ar kompozicijų daugiasluoksniškumu. Gilus žvilgsnis į visuomenei aktualias problemas, interpretuojant etnografinius lietuvių liaudies elementus ir pasirenkant nekomplikuotą formos raišką pasiekia ir jaudina žiūrovą.

Parodos "Recesiją prisimenant" tema viena, o jos interpretacijų – daug. Kiekvienas besilankantis žiūrovas čia atras autorių, su kuriuo jam norėsis padiskutuoti. Ne tik apie meną.

Kas? paroda "Recesiją prisimenant".
Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.
Kada? veikia iki sausio 18 d.