Kultūros galios pavyzdys
M. K. Čiurlionio metais gausu renginių ir iniciatyvų, skirtų šiam genijui ir jo kūrybai prisiminti, paminėti ir iš naujo atrasti.
Į tarptautinę parodą jo muziejuje surikiuoti M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų, šiuolaikinių menininkų kūriniai, atkeliavę ir iš garsių Europos muziejų.
„Žymiausio lietuvių tautos menininko darbus būtina suvokti giliau ir plačiau, žvelgiant iš orios pilietinės bendruomenės ir brandžios valstybės pozicijų. Šiandien savo kasdienybėje neretai pasigendame drąsios minties, pasaulį keičiančių idėjų, ateitį kuriančių vizijų. Šiame kontekste M. K. Čiurlionio steigiamas mūsų kultūrinis tapatumas yra nepaprastai svarbus ir aktualus“, – šios parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ atidaryme Prezidento Gitano Nausėdos žodžius perdavė pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Renginyje dalyvavo ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, garsūs užsienio ir šalies menininkai, užsienio šalių ambasadoriai, užsienio šalių ir Lietuvos muziejų, kultūros, mokslo atstovai.
D. Nausėdienė sakė, kad ši monumentali tarptautinė paroda yra „mūsų kultūros galios reikšmingas ir išskirtinis pavyzdys“, ir pridūrė, kad visi M. K. Čiurlionio metų renginiai ir iniciatyvos dar labiau suvienys pasaulio lietuvius.
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas perduotoje kalboje parodą įvardijo „vienu svarbiausių jubiliejinės programos renginių“, kuris leidžia suvokti M. K. Čiurlionį kaip reiškinį, atskleidžia jo kūrybos, mąstymo gylį, novatoriškumą, reikšmę šiuolaikiniam menui ir dabarties aktualijoms.
„M. K. Čiurlionis, būdamas ir dailininku, ir kompozitoriumi, sugebėjo sujungti skirtingus pasaulius, skirtingas meno formas į vieną harmoningą visumą. Jo kūryba – tai tiltas tarp žemės ir dangaus, tarp praeities ir ateities, tarp skirtingų kultūrų ir tautų“, – kalbėjo Š. Birutis.
Jūra ir kosmosas
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė pasakojo, kad Kaune M. K. Čiurlionis lankėsi tik vieną kartą ir trumpai. „Jis sukūrė vieną meno parodą, sulaukė oficialaus atidarymo ir su Sofija iš jo pabėgo. Nekentė oficialumų ir formalumų“, – pridūrė vadovė. Tačiau būtent Kaune saugomas didžiausias jo kūrybinis palikimas.
„Šioje parodoje, visų pirma, norėjosi švęsti M. K. Čiurlionį, taip pat surasti naują būdą, kaip tai padaryti, parodyti jį net ir netikėtoje šviesoje. M. K. Čiurlionis – labai smalsus menininkas. Nusprendėme, kad jį perteikti reikia net dviejų begalybių – jūros ir kosmoso. Per šias dvi temas parodoje ir vingiuojame, bandydami susieti praeitį su dabartimi ir žvilgtelėti į ateitį, centre išlaikant M. K. Čiurlionį, pabrėžiant jo svarbą, akcentuojant jo darbus“, – pristatydama parodą pasakojo viena jos kuratorių skyriaus muziejininkė Greta Katkevičienė.
Muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus vedėja Vaiva Laukaitienė priminė, kad kūrėjo gimtadienius muziejus visuomet minėdavo jo darbų parodas veždami kur nors kitur. „Šįkart nusprendėme savo muziejaus lankytojams parodyti, kaip gali M. K. Čiurlionis atrodyti kitų menininkų kontekste. Jo darbus įprasta matyti atskirose galerijose kaip vienišo menininko. Tačiau jis nevienišas nei savo temomis, nei interesais, nei savo meno kokybe“, – pabrėžė V. Laukaitienė.
Fondai: vienas iš šio M. K. Čiurlionio triptiko paveikslų dar niekada niekur nebuvo eksponuotas. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Kaina – įspūdinga
Parodoje eksponuojama 60 M. K. Čiurlionio ir apie 40 kitų autorių kūrinių. Kai kurie iš fondų dienos ant galerijos sienų atsidūrė pirmą kartą. Kitų autorių kūrinius atsivežė iš visos Europos.
Dėl kūrinių paskolinimo suderėta ir su garsiausiais Europos muziejais: Tate’o galerija, Britų, Orsė muziejais, Pompidu centru, Wenzelio Habliko muziejumi ir kt.
Parodoje – M. K. Čiurlionio kūriniai, papildyti jo amžininkų, šiuolaikinių žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų eksponatų: dailės kūrinių, instaliacijų ir įvairių objektų.
Ekspozicijai ruoštis pradėta prieš pusantrų metų ir tai, anot parodos kuratorių, palyginti trumpas laikas, nes neretai tokiems procesams skiriami ir penkeri metai.
„Tai tikrai brangi paroda. Kai ko teko ir atsisakyti“, – parodos kuratorės neatskleidė konkrečių skaičių, bet leido suprasti, kad kalbama apie įspūdingas sumas, kurias reikėjo atseikėti muziejams už bendradarbiavimą ir draudimo bendrovėms.
Apgailestavo, kad nepavyko sutarti dėl visų geistų kūrinių. Kai kuriais atvejais – dėl finansinio aspekto, kitais – dėl to, kad nusižiūrėti kūriniai jau buvo pažadėti paskolinti kitoms institucijoms ar dėl to, kad kūrinių valdytojai tiesiog nematė intereso bendradarbiauti.
Kai kurie darbai atkeliavo ne tik iš muziejų, bet ir iš privačių kolekcininkų ar menininkų dirbtuvių.
Moksliniai artefaktai
V. Laukaitienė vardijo atvežtinius parodos eksponatus, kuriuos yra matęs ir pats M. K. Čiurlionis. Pavyzdžiui, studijuodamas Lenkijoje. Iš pradžių reiškęsis kaip kompozitorius, būdamas 27-erių įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą ir pradėjo didžio tapytojo kelią.
Ekspozicijoje svarbią vietą užima ir mokslas. Galima išgirsti, kaip skamba plokštelė, kai patefonas ją suka Žemės sukimosi greičiu. „Dažniausiai net nesusimąstome, kad esame ant Žemės rutulio, sukamės su juo, skriejame per kosmosą“, – dėstė parodos kuratorė G. Katkevičienė.
M. K. Čiurlionis labai domėjosi astronomija, pats tyrinėjo dangų, tad parodą papildo moksliniai artefaktai – senovinis teleskopas, sekstantas, sferinis kompasas, M. K. Čiurlionio amžininko vieno pirmųjų rimtų astronomijos populiarintojų Camille’o Flammariono knyga, kurioje yra ir raižinių kosmoso tematika. Jis įkvėpė ir M. K. Čiurlionį, ir šiuolaikinius menininkus. Šio astronomo įtaką galima įžvelgti ir žymiajame lietuvio paveiksle „Rex“.
„Kai vaikščiojome su muziejaus edukatoriais po šią parodą, jie klausė, kaip sugalvojote tarp tokių milžiniškų mastelių įdėti tokį mažutį M. K. Čiurlionį? Tačiau jam nereikia milžiniškų drobių. Jis pasiima mažutį popieriaus, kartono ar drobės gabalėlį ir net visiškai mažame formate gali perteikti didybę“, – atkreipė dėmesį G. Katkevičienė.
„Ši paroda yra apie drąsą. Prasideda nuo M. K. Čiurlionio, kuris ne kartą yra atsisakęs geriau apmokamų darbų vien dėl to, kad galėtų visiškai atsiduoti tapybai. Būtent M. K. Čiurlionis yra tas inkaras, kuris laiko šios parodos laivą“, – sakė trečioji parodos kuratorė Kathleen Soriano, kuri yra nepriklausoma meno kuratorė, kurios misija buvo darbų paieška ir dialogo užmezgimas. Už drąsą ir atkaklumą ji gyrė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovę ir kolektyvą.
Anot parodos organizatorių, jubiliejiniai metai tapo dar viena proga iš naujo analizuoti kontekstą, kuriame kūrė M. K. Čiurlionis, iš naujo atrasti šio kūrėjo meninio palikimo aktualumą šiuolaikiniam menui ir mokslui.
Paroda veiks iki 2025 m. spalio 12 d.
M. K. Čiurlionio metai
2025-uosius Lietuva yra paskelbusi M. K. Čiurlionio metais. Jo 150-ųjų gimimo metų sukaktis įvairiais renginiais ir iniciatyvomis minima visame pasaulyje.
Žinomiausias šalies menininkas per savo neilgą gyvenimą – 36 metus – sukūrė daugiau kaip 400 muzikos kūrinių, 200 tapybos darbų, 40 fotografijų, 30 grafikos darbų, 20 fluorofortų ir monotipijų, per 600 eskizų. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
Mokėsi ne tik menų, bet ir istorijos, numizmatikos, astronomijos ir teologijos. Ypač domėjosi kosmosu, jį žavėjo mitologija, filosofija ir teosofija.
Gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje. Mirė 1911-ųjų balandžio 10 d. netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
Naujausi komentarai