„Blogiausi“ pakvies permąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku ir sėkmingu kūriniu bei kūrėju. Performanse nagrinėjama negailestinga visuomenės vertinimo sistema, patyčios ir kūrėjams keliami lūkesčiai, dažnai slopinantys kūrybinę laisvę.
U. Jasenka analizuos menininkų patiriamus iššūkius – apsimetėlio sindromą, kai kompetentingi žmonės, nepaisant akivaizdžių pasiekimų, jaučiasi esą sukčiai, savo pasiekimus priskiria sėkmei, o ne gebėjimams; perfekcionizmą, vidinę ir išorinę kritiką bei nuolatinį poreikį būti sėkmingu, kūrybingu, svarbiu ir reikalingu. Šis troškimas nėra atsitiktinis – Vakarų visuomenėje aktyviai propaguojamas maksimaliai produktyvaus, viską galinčio, daug pasiekusio žmogaus kultas, formuojantis ne tik mūsų gyvenimo būdą, bet ir supratimą apie žmogaus vertę.
Tai dažnai veda į persidirbimą, išsekimą ir nesugebėjimą džiaugtis kūrybos procesu ar jo rezultatais. Šią visuomenės būseną atspindi vis dažniau diagnozuojami psichikos sveikatos sutrikimai – depresija, nesugebėjimo sutelkti dėmesį, hiperaktyvumo sindromas, ribinis asmenybės sutrikimas ar perdegimo sindromas.
Performanso idėja gimė U. Jasenkai domintis menininkais, kurie buvo viešai pripažinti arba net oficialiai tituluoti kaip „blogiausi kūrėjai“. Atspirties tašku tapo kino režisierius Edwardas D. Woodas Jr., operos solistė Florence Foster Jenkins, komikas ir performansų kūrėjas Andy Kaufmanas bei Australijos breiko šokėja Rachael Gunn (2024 m. Paryžiaus olimpiada). Menininkė gilinosi į jų kūrybą, asmenybes ir aplinkas, kuriose jie veikė. Šios studijos išprovokavo esminį klausimą: galbūt tai, kas laikoma menininko fiasko, iš tiesų yra originalumo forma?
Meno vertinimas dažnai yra subjektyvus ir laikinas, priklausantis nuo konteksto bei epochos dvasios. Žvelgiant vis giliau, atsiskleidžia, kokia trapi yra riba tarp „gero“ ir „blogo“ meno. Kas lemia, ar menas laikomas vertingu? Ar kūrėjo vertę nusprendžia kiti, ar ji kyla iš santykio su savo kūryba? Kas iš tikrųjų yra sėkmė ir kodėl jos taip siekiame? Kodėl bijome klaidų – ar jos reiškia pabaigą, ar kūrybos dalį? Kas yra tikrasis blogis mene – prastas kūrinys ar nepakantumas jam? Ką reiškia būti „nereikalingu“ kūrėju pasaulyje, kuriame talentas dar negarantuoja galimybės kurti? Kada verta paleisti seną svajonę ir ieškoti naujos? O gal svarbiausia – nepamesti tikrojo kūrybos tikslo?
Performanso idėja gimė U. Jasenkai domintis menininkais, kurie buvo viešai pripažinti arba net oficialiai tituluoti kaip „blogiausi kūrėjai“.
Performanso metu U. Jasenka konstruos parodą-instaliaciją, kurioje sąmoningai kurs netobulus, „blogus“ kūrinius – priimdama savo „blogiausią“ kūrybą ir žaismingai išreikšdama nesėkmės baimę kaip kūrybinės kelionės dalį. Menininkė nenutols nuo jai būdingo minimalizmo, simbolikos ir pasakos naratyvo. Piešiniuose ji tyrinės lietuvių liaudies pasakose dažnai pasitaikantį kvailio archetipą – personažą, kuris laužo taisykles, veikia spontaniškai, yra kitoks nei visi ir dėl to tampa pašaipų objektu. Šiame kontekste kvailys tampa kūrėjo simboliu, o jo aplinka – netolerantišku, smerkiančiu pasauliu. Tokioje aplinkoje išryškėja kvailio (ir kūrėjo) gerumas, laisvė, jautrumas ir kūrybingumas. Gebėjimas leisti sau būti nesuprastam tampa kūrybos laisvės pagrindu. Nepaisant pašaipų, kvailys laimi – primindamas, kad kūrybos esmė yra jos autentiškumas, o ne bandymas įtikti.
Performansas vyks teatralizuotoje aplinkoje – imituotoje dailininko studijoje, kur menininkė dirbs prie savo darbo stalo, tačiau ant raudono kilimo. Tradiciškai su triumfu siejamas kilimas čia įgyja naują prasmę – jis tampa netobulumo, klaidų ir kūrybinio proceso šventimo simboliu. Tai – simbolinė erdvė, kurioje nesėkmė yra matoma, priimama ir iškeliama ant pjedestalo.
Performanso metu kompozitorius Antanas Jasenka gyvai kurs muziką, reaguodamas į menininkės veiksmus ir piešimo procesą. Taip pat pasirodys aktorė Alvydė Pikturnaitė. Kūrinį lydės balsas – kritikas, įkvėptas menininkų patirčių, atskleistų U. Jasenkos vykdytoje apklausoje apie kūrybą, vidinę ir išorinę kritiką ir meno suvokimą.
„Blogiausi“ – tarsi viena dailininko kūrybinė darbo diena, kupina visko: entuziazmo ir įkvėpimo, nuovargio ir vidinių lūžių. Šiuos etapus atspindi ir performanso žemėlapis: po 45 min. truksiančios dalys „Džiaugsmas, kuris slopsta“, „Kvailys tarp brolių“, „Kas slypi jų viduje“, „Kelias iš vidaus – paskutinis piešinys“.
Kas? U. Jasenkos performansas „Blogiausi“.
Kur? Galerijoje „Meno parkas“.
Kada? vasario 5 d. 17–20 val.
Naujausi komentarai