Kūrėjų iš Nyderlandų šou prikausto kūno galimybėmis, šokėjų judesių sinteze ir įtampa, kad kažkas gali nutikti neatitaisomo.

„Priešaky krantinėje stebinčių žiūrovų iškyla, didingi ir akinančiai balti laiptai, plūduriuojantys ant vandens. Ant jų – šeši atlikėjai, ieškantys santykio judesyje ir siūbuojančių laiptų dinamikoje. Ant šalimais plūduriuojančios platformos virpančią atmosferą papildo muzikantai, jungiantys balsus, trimitų, gitarų, analoginio sintezatoriaus garsus ir tekstus iš politikų kalbų. Greitai paaiškėja, kokia nestabili yra situacija – vienam iš „įgulos“ narių pajudėjus į priešingą laiptų pusę, visas objektas pasvyra, o likusiems atlikėjams tenka užduotis sugrąžinti balansą, kad niekas neįkristų į vandenį“, – taip pristatomas 45 minučių trukmės pasirodymas „Vandens svoris“ („The Weight of Water“), turintis politinį atspalvį, atspindintis pasaulio nestabilumą. Nuo vieno netikslaus žingsnelio viskas gali subyrėti.

Festivalio renginių jau vyko Alytuje, Visagine ir Kaišiadoryse. „Pasirodymas Kaišiadoryse sulaukė apskritai rekordinio žiūrovų antplūdžio. Arti dviejų tūkstančių. Suvažiavo ir iš aplinkinių miestelių, ir iš Kauno, Prienų, Vilniaus. Buvo daug nuostabos ir palaikymo. Kai kurie galvojo, kad tam tikri triukai buvo nesuplanuoti netyčiniai nutikimai. Šarmo suteikia ir gyvai grojama muzika“, – pasakojo festivalio iniciatorė ir vadovė Gintarė Masteikaitė apie Pia Meuthen ir trupės „Panama Pictures“ pasirodymą. Iš tiesų jo metu viskas apskaičiuota, nes klaidos būtų skaudžios tikrąja to žodžio prasme.

Ji atkreipė dėmesį, kad Kaišiadoryse prieš šį spektaklį staiga nustojo lietus ir prasigiedrijo, o jam pasibaigus dangus vėl prakiuro. „Galima sakyti, kad kultūra pravaiko debesis“, – šyptelėjo G. Masteikaitė.

Ji kalbėjo, kad festivalio renginiai nėra įprasti publikai nei savo formatu, nei išpildymu, nes pasirodymai kurti būtent erdvėms po atviru dangum. Kuriamos specialios judančios konstrukcijos, ieškoma specialių techninių sprendimų, leidžiančių pastatyti spektaklių, pavyzdžiui, ant vandens besisupančioje nestabilioje platformoje.

„Atlikėjai sušoka ir į vandenį. Jie puikūs plaukikai. Konstrukcijos ir sprendimai kuriami kartu su menininkais, specialiai konkrečiam spektakliui. Žiūrima, kad būtų saugu, sprendžiama, kiek rizikos galima prisiimti, kiek leidžia kūno galimybės, techniniai sugebėjimai, kaip toli galima su tuo nukeliauti“, – kalbėjo G. Masteikaitė.