Nuo­šir­du­mas ir pa­tir­tis

„Ti­pi­nis mū­sų lan­ky­to­jas? Tai ir Se­na­mies­čio gy­ven­to­jas, pri­trū­kęs ko­kios smulk­me­nos vir­tu­vė­je, ir praal­kęs stu­den­tas, už­bė­gęs nu­si­pirk­ti šil­to už­kan­džio, ir tu­ris­tas iš už­sie­nio, pa­no­ręs įsi­gy­ti vie­ti­nių pro­duk­tų“, – pa­sa­ko­jo Ni­jo­lė Ja­ku­baus­kie­nė.

Mais­to pre­kių par­duo­tu­vės „Ala­di­nas“ bend­ra­tur­tė ga­lė­tų va­lan­dų va­lan­das pa­sa­ko­ti apie maž­me­ni­nės pre­ky­bos niuan­sus. Dau­giau nei tris de­šimt­me­čius pre­ky­bos sri­ty­je be­si­dar­buo­jan­ti spe­cia­lis­tė ne­si­bo­di ir pa­ti sto­ti prie pre­kys­ta­lio, pa­tar­ti pir­kė­jui, ko­kį pro­duk­tą rink­tis, ku­ri pre­kė jo ne­nu­vils.

N.Ja­ku­baus­kie­nės tei­gi­mu, nuo­šir­du­mas ir yra svar­biau­sias da­ly­kas, pa­de­dan­tis ras­ti ke­lią į klien­tų šir­dis. Ta­čiau no­rint iš­gy­ven­ti kon­ku­ren­cin­go­je sri­ty­je vien ge­rų no­rų ne­pa­kan­ka. Rei­kia ir iš­ma­ny­mo, pa­tir­ties bei ži­nių.

„Ži­no­te, čia, Se­na­mies­ty­je, bu­vo ne vie­na mais­to pre­kių par­duo­tu­vė­lė, ta­čiau vie­na po ki­tos už­si­da­rė, neiš­si­lai­kė. O mes dar­buo­ja­mės nuo pat ne­prik­lau­so­my­bės pra­džios – dau­giau kaip 20 me­tų“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

In­ves­tuo­ja į pa­to­gu­mą

Jos žo­džiais, sie­kiant įtik­ti reik­liam klien­tui, ne­ga­li už­mig­ti ant lau­rų, tu­ri nuo­lat in­ves­tuo­ti į pre­kių asor­ti­men­tą, pa­tal­pas, įren­gi­nius. „Ala­di­nas“ taip pat kei­čia sa­vo vei­dą. Ne­se­niai par­duo­tu­vė­je bu­vo at­lik­ta re­konst­ruk­ci­ja, ji ta­po ge­ro­kai erd­ves­nė, pa­tal­pos iš­si­plė­tė, at­si­ra­do nau­jų šal­dy­mo įren­gi­nių.

Pre­kių asor­ti­men­tas par­duo­tu­vė­je sie­kia be­veik 2 tūkst. Nuo pla­taus asor­ti­men­to pie­no pro­duk­tų ir duo­nos iki deš­re­lių ir kon­di­te­ri­jos ga­mi­nių.

„Sten­gia­mės, kad ko nors pri­trū­ku­siam žmo­gui ne­rei­kė­tų lėk­ti per pu­sę mies­to iki di­džių­jų pre­ky­bos cent­rų, no­ri­me, kad jis vis­ką ras­tų pas mus. Kar­tais taip ir bū­na, kad vie­tos gy­ven­to­jas pas mus at­bė­ga tie­siai nuo vi­ryk­lės, a­vė­da­mas šle­pe­tė­mis, už­si­me­tęs cha­la­tą, ir nu­si­per­ka trūks­ta­mų mil­tų, alie­jaus ar drus­kos“, – šyp­so­jo­si N.Ja­ku­baus­kie­nė.

Per 20 me­tų par­duo­tu­vės dar­buo­to­jai ir vie­tos gy­ven­to­jai ta­po tar­si vie­nos bend­ruo­me­nės na­riais.

Par­da­vė­jos ne tik ži­no daž­no pir­kė­jo po­rei­kius, bet ir vie­ni su ki­tais pa­si­da­li­ja sa­vo džiaugs­mais ir rū­pes­čiais. Paš­ne­ko­vė pa­ste­bi, jog bė­gant lai­kui kei­čia­si ir ti­pi­nis pir­kė­jų pre­kių krep­še­lis, jų pa­gei­da­vi­mai. Dar ne­se­niai už­su­kę jau­nuo­liai tei­rau­da­vo­si al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, o da­bar daž­nas jau­nes­nis pir­kė­jas ren­ka­si svei­kes­nius pro­duk­tus. Ati­tin­ka­mai sa­vo asor­ti­men­tą pa­ko­re­ga­vo ir „Ala­di­nas“.

Kai­nos ne­si­kan­džio­ja

Va­do­vė džiau­gia­si, ir tuo, jog par­duo­tu­vė pri­klau­so „Ai­bės“ pre­ky­bos al­jan­sui. Šis tink­las nė­ra par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kas, ta­čiau pa­de­da jos kas­die­nė­je veik­lo­je. Prik­lau­sy­mas to­kiai aso­cia­ci­jai pa­de­da „Ala­di­nui“, kai rei­kia įsi­gy­ti pro­duk­tų už ge­res­nę kai­ną, nes iš­kart per­ka­mas di­de­lis kie­kis ir pa­da­li­ja­mas dau­ge­liui par­duo­tu­vių.

„Pa­vie­niui to­kios ge­ros kai­nos nie­kaip ne­gau­tu­me, o da­bar ga­li­me pa­siū­ly­ti pa­lan­kes­nes kai­nas ir sa­vo pir­kė­jams“, – kal­bė­jo N.Ja­ku­baus­kie­nė.

Kiek­vie­ną sa­vai­tę „Ala­di­nas“ pa­siū­lo ak­ci­nių pre­kių, ku­rioms tai­ko­mos ypač že­mos kai­nos. Kai ku­rių jų ga­li pa­vy­dė­ti net di­die­ji pre­ky­bos cent­rai.

„Kvie­čia­me ap­si­lan­ky­ti vi­sus Se­na­mies­čio gy­ven­to­jus. Lau­kia­me ir ki­tų pir­kė­jų. Įver­tin­ki­te at­si­nau­ji­nu­sią mū­sų par­duo­tu­vę. Tik­rai ne­nu­si­vil­si­te!“ – tei­gė po­nia Ni­jo­lė.