Lauktas dešimtmetį
Sausio pradžioje susiformavęs ledas šiemet, regis, stabilus kaip niekad. Nebuvo staigių temperatūros šuolių, per kelias dienas tvirtą dangą paverčiančių pavojingu paviršiumi. Vietoje to – pastovus šaltis ir poledinei žvejybai palankios sąlygos, kokių nebuvo, ko gero, dešimtmetį.
Anot žvejų, mažesniuose vandens telkiniuose ledas labai storas, žuvys – apatiškos, apsnūdusios, todėl „nepasimauna ant kabliuko“. Užtai didžiuosiuose telkiniuose verda gyvenimas. Tiek po ledu, tiek ant jo. Išsiilgę žvejybos ant sustingusių Kauno marių, nuo pirmadienio iki sekmadienio lipa dešimtys meškeriotojų. Kai kurie jų čia įsirengia stovyklavietes – traukia palapines, naudoja specialius šildytuvus, kad procesas truktų kuo ilgiau ir būtų malonesnis.
Vyresni žvejai dalijasi prisiminimais, kai tokios žiemos buvo kur kas dažnesnės, jaunesniems toks sausis ir vasaris – išskirtinė patirtis.
Gyvenimo būdas
Kaunietis Arvydas – ne naujokas. Tiesa, patyrusiu vilku savęs vadinti jis nedrįso, nors su savimi atsineštų daiktų kiekis liudijo ilgametę patirtį.
„Pastaruosius du mėnesius ateinu kelis kartus per savaitę. Dirbu pamaininį darbą, tai galiu. Praleisti tokią žiemą būtų nuodėmė“, – Arvydas pasitaisė ant akių krentančią kepurę ir patraukė nosį.
Nors ledas akimis sunkiai aprėpiamas ir smalsiam kranto stebėtojui visur vienodas, Arvydas kaskart atvyksta anksčiau už kitus, be skubos išsirenka vietą, patikrina ledo storį, išsikerta eketę ir išskleidžia palapinę. Kelis kartus yra joje ir miegojęs, bet pastaruoju metu to nedaro. Palapinę naudoja kaip priedangą nuo vėjo.
„Turiu ir šildytuvą atsinešęs, ir du termosus. Vienas su karšta arbata, kitas – su maistu“, – Arvydas džiaugėsi ir ilgu sezonu, ir kibimu. Ypač šiuo metu aktyvūs ešeriai, pasitaikė ir karšių. Žvejoti lydekas, šamus, upines nėges, gaudyti siauražnyplius vėžius šiuo metu griežtai draudžiama. Už draudimo nepaisymą numatytos solidžios baudos.
„Gerai man ir karšiai. Svarbiausia – pastovumas. Kai ledas laikosi, gali grįžti į tą pačią vietą ir žinoti, ko tikėtis“, – Arvydas pridūrė, kad žvejyba jam, ne tik asmeniniai rekordai, bet ir smagus ritualas.
Palapinėje kaip namie
Palikęs žmoną su dviem dukromis, kaunietis Rokas sausio ir vasario savaitgalius taip pat leidžia ant ledo.
„Nemanykite, kad man tai nekainuoja. Vaikams esu pažadėjęs kiną ir baseiną, žmoną vesiuos vakarienės į restoraną“, – Rokas pakilo iš savo laikinojo namelio.
Tam, kad jame būtų jauku, viduje vyras pasiklojo vadinamąjį parketą. Šildymui pasitelkė dyzelininį šildytuvą. Jis esą kur kas geresnis nei dujinis. Kodėl?
Benzininiai šildytuvai pigūs, veikia tyliai ir puikiai tinka tokioms sąlygoms. Su dujiniais kur kas daugiau vargo ir visada yra rizika likti be šildymo.
„Dujiniai užšąla, o kas tada?“, – Rokas pastebėjo, kad tinkamai paruoštoje palapinėje nebaisu nusimesti net ir viršutinį rūbą. Jei geras šildymas, viduje galima pasiekti 16 laipsnių ar net aukštesnę temperatūrą. Kiti prie tokios temperatūros ir užmiega. Tik ne Rokas.
„Žvejot gi atėjau. Tuoj va, ant kabliuko mausiu du trūklius, du „dzykus“ ir tęsiu karšių medžioklę“, - dirstelėjęs į judantį kibirą žvejys leido suprasti, kad šiandien kibimas tikrai neblogas.
Galioja taisyklės
Kalbinti žvejai patikino, kad tinkamai pasiruošti žvejybai yra labai svarbu. Visi sugalvoję merkti meškeres į eketes privalo laikytis saugumo taisyklių – esant plonam ledui ar pavojingoms sąlygoms verčiau susilaikyti nuo žvejybos, o nutarus lipti ant sustingusio paviršiaus, su savimi privalo turėti smaigus – specialius įrankius saugiam išsikapstyti iš įlūžusio ledo. Labai svarbi ir tinkama apranga.
„Kad būtų šilta, net esant žemai temperatūrai. Batai turi būti žvejybiniai, nepralaidūs vandeniui, didesni visu dydžiu. Būtina šilta kojinė“, – paklaustas, ar žvejai nesišildo karštu vynu, Rokas papurtė galvą.
Arbata, buljonas – tinka, o štai alkoholis – griežtai ne. Jis šildo tik iš pradžių, o ilgainiui greičiau šaldo kūną nei padeda jam išlikti šiltam. Nepaisant žiemos stabilumo, rizika lieka.
Nors ledas šiemet storesnis nei pastaraisiais metais, pavojingos vietos išlieka – ypač ties įtekėjimais ar vietose, kur veikia srovės. Patyrę žvejai primena, kad vizualiai tvirtas paviršius ne visada reiškia saugumą.
„Patirtis išmokė neskubėti“, – Arvydas tikino visuomet besirenkantis tik patikrintas vietas. Gelbėtojai taip pat ragina neatsipalaiduoti. Ypač sezono pabaigoje, kai net ir storas ledas gali pradėti silpti iš apačios.
Naujausi komentarai