ATIDARYTA LEGENDINIO PARTIZANO ŽALIOJO VELNIO SLAPTAVIETĖ

Kaišiadorių rajone, Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, lankytojams duris atvėrė ypatinga vieta – legendinio partizanų vado Žaliojo Velnio ir jo skrajojančios Didžiosios kovos apygardos slaptavietė. Štabas atkurtas toks, koks buvo 1944–1946 m.

1944 m. vasarą, liepos mėnesį, sovietų kariuomenė pradeda užimti Lietuvą. Slenka vokiečių ir sovietų frontas. Pirmoji į kovą su sovietais stoja Didžiosios kovos apygarda (DKA). Čia, rytinėje Lietuvos dalyje, veikia štabai – karinės organizacijos ir pasipriešinimo esminiai elementai. Pasak muziejaus-slaptavietės steigimo iniciatorių, štabai simbolizuoja sąmoningą, teisėtą lietuvių pasirinkimą stoti į kovą su bolševikais. Apsisprendimą veikti ne tik ginklu, bet ir pasitelkus žodį, pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis leisti periodinę spaudą, rašyti ir platinti atsišaukimus.

Tikimasi, kad atkurtas partizanų štabas padės moksleiviams suprasti istoriją.

„Istorijos supratimas svarbus dėl labai praktiškų sumetimų – mes nežinome, kas mūsų laukia ateityje, bet žinome, kas buvo praeityje, ir suprasdami, kad mūsų esminės problemos ir esminiai klausimai – laisvės, tiesos, laimės, nesikeičia, būtent per istorinę praeitį gauname pamokas, kurios leis išvengti nesėkmių“, – pasakoja muziejaus atsiradimą kuravęs plk. ltn. Eugenijus Lastauskas.

Aplinka: į partizanų kovos laikus nukėlė ne tik autentiškos detalės, bet ir rekonstruktoriai. Organizatorių nuotr.

„Istorija mums primena pasirinkimų svarbą. Tvirtybės teisingam pasirinkimui duoda istoriniai pavyzdžiai, kurie parodo, kad sunkus, bet teisingas pasirinkimas ilguoju laikotarpiu yra geresnis nei patogus ir lengvesnis sprendimas. Taip, istorija svarbi dabarčiai ir ateičiai, nes padeda kelti klausimus apie asmeninius pasirinkimus ir rodo, kad teisingi sprendimai duoda rezultatų. Ne veltui šiandien galime kalbėti apie politinę ir mentalinę partizanų pergalę. Pirmoji įprasminta 1949 m. partizanų vadų deklaracijoje, o antroji tokiuose renginiuose kaip šis Gegužinėje, kur partizanų kova prisimenama, kur laisvės idėjos ir jų autoriai įkvepia dabarties ir ateities darbams“ – teigė štabo įamžinimo projektą kuravusi visuomenininkė Rugilė Grendaitė.

„Teisingas reikalas niekada nėra beviltiškas ir beprasmis. Mes nežinome, kas mūsų laukia, todėl reikia daryti teisingus dalykus vadovaujantis vertybėmis. Todėl organizuotas pasipriešinimas blogiui, prasidėjęs 1944 m. liepos 7 d. (Lietuvos laisvės armijos gen. M. Pečiulionio direktyva Nr.1), baigėsi 1993 m. rugpjūčio 31 d. pergale, kai paskutinis rusų kareivis paliko Lietuvos teritoriją. Tai byloja ir gen. J. Žemaičio žodžiai 1954 m. teisme: „Kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, duos rezultatų“, – pasakoja muziejaus iniciatorius plk. ltn. Eugenijus Lastauskas.

Muziejaus įrengimas štabo slėptuvės vietoje yra tęstinė šventoriuje pradėto įamžinimo dalis.

Šalia bažnyčios įrengtas informacinis stendas apie DKA istorinių įvykių faktus.