Atkuriamas bažnyčios bokštas

Istorinis teisingumas

„Evangelikų reformatų bažnyčios bokšto atstatymas – svarbus saugant miesto paveldą ir atkuriant okupacijų metais prarastus modernizmo akcentus. Abi Karolio Reisono suprojektuotos šventovės – tiek Kristaus Prisikėlimo bazilika, tiek Evangelikų reformatų bažnyčia – patyrė neteisybę: buvo pakeista jų paskirtis, iškraipyta architektūrinė išraiška, tačiau ilgainiui jos sugrįžo savo bendruomenėms ir atgavo sakralinę funkciją.

Miestas džiaugiasi matydamas iniciatyvią bendruomenę, prisidedančią prie istorinio pastato išsaugojimo. Savivaldybei svarbu būti partneriu tokiuose procesuose – padėti, kad dar vienas reikšmingas modernizmo objektas taptų atviras ir prieinamas visiems. Kiekvienas atkurtas pastatas stiprina Kauno kaip UNESCO miesto tapatybę, o kartu kuria erdves bendruomenei, kultūrai ir tikėjimui“, – pranešime spaudai teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak V. Matijošaičio, einant mero pareigas, daug dėmesio buvo skirta bažnyčių fasadams tvarkyti, jiems apšviesti, todėl šiandien sutemus kiekvienas gali pasigrožėti jų bokštais.

Painūs vingiai

E. Ožeškienės g. 41 stovinti 1 092 kv. m ploto šventovė – retas tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdys Lietuvoje, esantis UNESCO saugomoje teritorijoje. Ji statyta 1937–1940 m. pagal K. Reisono projektą, tačiau dėl istorinių aplinkybių liko neužbaigta. Netrukus po karo pastatas tapo nacionalizuotas ir pritaikytas sandėliavimo ir administracinėms reikmėms – taip buvo prarasta ne tik jo paskirtis, bet ir dalis architektūrinės raiškos.

2019 m. šventovė restitucijos tvarka grąžinta Evangelikų reformatų bažnyčiai Lietuvoje. Nuo tada pradėtas nuoseklus atgaivinimo procesas: parengti projektai, suplanuoti ir vykdomi atstatymo darbai, ieškoma sprendimų, kaip atkurti autentiškas konstrukcijas ir išdėstymą, sugrąžinti objektui istorines spalvas, nustatytas polichrominių tyrimų metu.

Rekonstrukcijos projektą parengė bendrovė „Senamiesčio projektai“, vadovaujami architektų Ramūno Buitkaus, Aurimo Širvio ir Rimantės Karaliūnaitės. Darbai suplanuoti etapais – nuo stogo ir fasadų tvarkybos iki vidaus erdvių restauravimo.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama bokštui: po karo buvo nugriauta viršutinė jo dalis, o išlikusios konstrukcijos ir stogo danga pažeistos drėgmės, dalis medinių perdangų – avarinės būklės. Miestas per Paveldotvarkos programą numatęs finansuoti visus atstatymo darbus, skiriant 57 tūkst. eurų reikiamoms medžiagoms, technikos nuomai ir darbo jėgai.

Atkurtas bokštas sugrąžins Kauno naujamiesčiui aiškų vertikalų akcentą – Kauno modernėjimo ženklą, kuris vėl taps matomas mieste ir bus atviras tikintiesiems, o ateityje – ir turistams. Neatmetama idėja bažnyčioje įrengti apžvalgos aikštelę.

Procesai užtruks

Valstybės saugomas kultūros objektas – ryškus tarpukario Kauno modernizmo pavyzdys. Aiški simetriška kompozicija, centrinis bokštas, lakoniškos formos, siauri vertikalūs langai ir santūri plastika nedidelės apimties bažnyčiai suteikia vizualinės didybės ir veržlumo. Iki šiol išliko svarbiausios vertingosios savybės – pastato tūris, aukštų išdėstymas, fasadų sprendiniai, taip pat vidaus architektūros elementai: kolonos, choro balkonas, dekoro fragmentai.

Parengiamieji darbai jau atlikti: įgyvendinti polichrominiai tyrimai, leidę nustatyti autentišką spalvinę gamą, sudaryta inventorinė matavimų byla, užfiksavusi planinės struktūros pokyčius. Įvertinta konstrukcijų būklė: nustatyti drėgmės pažeidimai, nusidėvėjimas, vietomis avarinė perdangų būklė.

Ilgalaikė nepriežiūra ir netinkamas naudojimas paliko akivaizdžių žymių. Pažeisti cokoliniai mazgai ir fasadų tinkas, susidėvėjusi lietaus vandens surinkimo sistema, o nugriovus viršutinę bokšto dalį buvo iš esmės pakeistas pastato siluetas. Sovietmečiu atlikti perplanavimai iškraipė pirminę erdvinę struktūrą – atsirado papildomų angų, prarasta dalis autentiškų elementų.

Pagal parengtą rekonstrukcijos projektą numatyta pašalinti sovietmečio pertvaras ir pagalbines konstrukcijas, išgryninti erdves ir kiek įmanoma sugrąžinti jas prie pirminės architekto idėjos. Kadangi maldos salė įrengta antrame aukšte, bus įrengtas liftas – taip bažnyčia taps prieinama žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus lankytojams. Svarstoma bokštą pritaikyti panoraminei apžvalgai, suteikiant pastatui papildomą visuomeninę funkciją.