AUDRA ENERGETIKOJE – KAS IR KO NEPASIDALIJA?

Vilniaus savivaldybė spaudžia "Lietuvos energiją" įsigyti iš jos trečiąją termofikacijos elektrinę (TE-3), antraip ji neduos leidimo kogeneracinei jėgainei sostinėje statyti. Prieš kogeneracinę jėgainę į kovą kyla Kaune veikiantys šilumos gamintojai. Pagaliau nenurimsta aistros dėl tretinio elektros galios rezervo aukciono.

Uždarė, o dabar galvoja

Nuo 2016 m. termofikacijos elektrinėms iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto nebeskiriama lėšų. Tad "Vilniaus energija" pernai uždarė TE-3 teigdama, esą jėgainė dirbs nuostolingai. Buvo atleisti ir elektrinėje dirbę specialistai.

Vilniaus TE-3 vienu metu gali gaminti ir šilumą vilniečiams, ir elektrą Lietuvos gyventojams. Elektrinėje instaliuota šilumos galia – 603 megavatų (MW), o elektros galia – 360 MW. Pagal šiuos rodiklius TE-3 – trečia pagal pajėgumą elektrinė visoje Lietuvoje. Už ją galingesnės yra tik Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir Kruonio hidroakumuliacijos elektrinė.

Nepaisant to, TE-3 jau metus negamina šilumos Vilniui, be to, jėgainė mėtoma iš rankų į rankas kaip karšta bulvė.

"Lietuvos energija" pernai pareiškė, kad galėtų perimti TEC-3 iš Vilniaus šilumos tinklų ir naudoti ją elektros rezervui patenkinti. (TE-3 netrukus pereis Vilniaus savivaldybės žinion, nes baigsis sostinės susitarimas su "Vilniaus energiją" valdančia prancūzų įmone "Veolia"). Vis dėlto derybos stringa.

Naudoja šantažą?

Teigiama, kad šalims nepavyksta susitarti, nes Vilnius už TE-3 siekia gauti gerokai daugiau, nei yra linkusi mokėti "Lietuvos energija". Dėl to Vilnius ištraukė kozirį derybose – "Lietuvos energijos" sostinėje statomą kogeneracinę jėgainę.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad pati "Lietuvos energijos" akcininkė Finansų ministerija norėtų, kad esą teritorijų planavimo dokumentus kogeneracinei elektrinei tvirtintų Vilniaus taryba, o ne Vyriausybė, nes taip yra greičiau.

Taip, anot vicemero, atsirado galimybė, kad greičiau bus priimami sprendimai ir dėl TE-3 likimo. Ir šia galimybe savivaldybė siekia pasinaudoti, nes nenaudojama jėgainė neša nuostolius.

"Jeigu jau pati Finansų ministerija, kaip "Lietuvos energijos" akcininkė, parašė raštą, kad norėtų, jog būtent savivaldybė patvirtintų greituoju būdu teritorijų planavimo dokumentus, tai lygiai taip pat greituoju būdu galime išspręsti TE-3 panaudojimo ir išpirkimo klausimus bei savivaldybės dalyvavimo, kaip akcininko naujos jėgainės projekte", – aiškino V.Benkunskas.

Tačiau "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas šantažu įvardijo tai, kad savivaldybė TE-3 perėmimą sieja su Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui reikalingų planavimo dokumentų išdavimu.

"Vertinu tai kaip šantažą ir manau, kad tai nėra gera praktika, dėl kurios vilniečiai prarastų 23 mln. eurų kasmet", – piktinosi "Lietuvos energijos" vadovas.

Kita vertus, teritorijų planavimo dokumentus tvirtinant Vyriausybei, procesas iš tiesų gali užtrukti pusmečiu ilgiau, be to, Vilniaus savivaldybė tokiu atveju turėtų galimybę skųsti ministrų kabineto nutarimus teisme, tad procesas galėtų užsitęsti dar ilgiau.

Anot V.Benkunsko, TE-3 perleisti būtų galima jau balandžio 1 d., kai ji atiteks savivaldybės valdomiems Vilniaus šilumos tinklams.

Jo teigimu, anksčiau Vyriausybė ir "Lietuvos energija" greičiausiai laikėsi pozicijos, kad savivaldybę ignoruos ir paliks ją pačią tvarkytis su TE-3.

"Iki šiol, matyt, čia buvo Vyriausybės ir "Lietuvos energijos" pozicija nustumti Vilniaus savivaldybę į šoną, palikti ją kapstytis su TE-3 pačią. Labai tikiuosi, kad Vyriausybės, ypač "Lietuvos energijos", pozicija jau yra pasikeitusi, nes ji veiklą vykdo Vilniaus mieste, jos klientai yra vilniečiai ir savivaldybė yra miesto šeimininkė. Tai svetimame kieme šeimininkauti yra be galo sunku", – aiškino vicemeras.

Derybinės pozicijos

Vilniaus savivaldybę tenkintų, jeigu "Lietuvos energija" tiesiog įsigytų jėgainę arba ji būtų iškeista į Vilniaus kogeneracinės elektrinės akcijas. Neatmetama prielaida, kad Vyriausybė galėtų skirti pinigų TE-3 demontuoti, jei būtų nuspręsta, jog jėgainė yra nereikalinga.

"Vienas dalykas, dėl ko mes esame tikrai užtikrinti, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl TE-3 ateities, tol "Lietuvos energijos" projektas Vilniaus miestui atrodo ne taip patrauklus, kaip galėtų būti", – įspėjo V.Benkunskas.

Vicemeras pripažino, kad patraukliausia savivaldybei būtų, jeigu "Lietuvos energija" mainais į TE-3 suteiktų savivaldybei akcijų naujojoje jėgainėje.

"Lietuvos energijos" vadovas D.Misiūnas sutiko, kad už TE-3 galima būtų suteikti akcijų savivaldybei, ir tai, anot jo, buvo siūloma anksčiau. Vis dėlto, anot jo, visų pirma turi būti baigtas šilumos ūkio turto vertinimas, kad TE-3 būtų įvertinta realia kaina. Be to, "Lietuvos energijos" vadovo teigimu, reikia atsižvelgti ir į tai, kad TE-3 nuo 2021 m., ko gero, nebebus galima naudoti, nes jėgainė nebeatitiks taršos reikalavimų, o norint ją modernizuoti reikėtų didelių investicijų.

"Be ženklių investicijų niekas negalės jos panaudoti. Jei po 2020 m. situacija rinkoje ženkliai nepasikeis, tai iš šiandienos perspektyvų atrodo, kad jos panaudoti nebus galima", – aiškino D.Misiūnas. Pasak jo, tik iki to laiko TE-3 galbūt būtų galima naudoti kaip rezervinę jėgainę.

Šurmulys Kaune

Dėl planuojamos kogeneracinės jėgainės aistros verda ir Kaune – čia veikiantys nepriklausomi šilumos gamintojai pareiškė, kad, pastačius tokią elektrinę, jie esą bankrutuos.

Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius pažymėjo, kad padėtis – nesąžininga, nes technologijos, kurią įdiegs "Lietuvos energija" ir "Fortum Lietuva", negali naudoti kiti šilumos gamintojai, nes atliekas deginti gali tik valstybės bendrovės.

Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė prognozavo, kad dėl naujos jėgainės laimės vartotojai – jiems kainos kris.

O kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis pabrėžė, kad dabar rinkoje esantys veikėjai tiesiog bijo konkurencijos.

"Jie bijo, kad, šiandien turėdami rinką, turėdami pajamas, jie mato papildomą šilumos gamintoją, kuris degins atliekas, o degindamas atliekas būsi konkurencingesnis, nes jie turės mokėti už biokurą. Jie nenori mūsų, nors mūsų pajėgumai tik 70 MW, o kitas nepriklausomas šilumos gamintojas turi daug daugiau – pavyzdžiui, "Danpower" turi per 100 MW", – aiškino N.Rasburskis.

Į diskusiją įsijungė ir Seimo nariai: Artūras Skardžius pažymėjo, kad "Lietuvos energijos" ir "Fortum" įėjimas į rinką Kaune ją suardys.

"Dėl Kauno, kur rinka yra prisotinta, pasinaudojus monopolininku atvesti "Fortum" į Kauną... nemanyčiau, kad tai būtų geriausias variantas", - sakė jis. Tačiau Energetikos komisijos vadovas Virgilijus Poderys akcentavo, kad šilumos gamintojai turi konkuruoti.

Kita vertus, ir jis pripažino, kad reguliavimas nėra sutvarkytas, todėl iškyla problemų, mat toje pačioje rinkoje veikia nereguliuojami, reguliuojami ir iš dalies reguliuojami gamintojai.

Ar pakaks šiukšlių?

Kitas aktualus klausimas – ar 2030 m. Kauno jėgainei pakaktų atliekų? Aplinkos ministerija yra paskaičiavusi, kad 2030 m. Lietuvoje susikauptų apie 450 tūkst. tonų degintinų komunalinių atliekų per metus, o trijų jėgainių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pajėgumai siektų 520 tūkst. tonų per metus.

Vis dėlto ministerija nevertino pramoninių atliekų. "Lietuvos energija" skaičiuoja, kad 2030 m. susikaups netgi mažiau komunalinių atliekų, nei skaičiuoja Aplinkos ministerija, – 420 tūkst. tonų, tačiau vis tiek tikina, kad Lietuvoje yra pakankamai pramoninių atliekų, tad visos jėgainės bus visiškai apkrautos.

Bendra Vilniaus ir Kauno jėgainių vertė siekia beveik 500 mln. eurų. Dėl Vilniaus elektrinės statybos jau pasirašyta 328 mln. eurų vertės rangos ir įrangos tiekimo sutarčių. Vyksta apie 147 mln. eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo konkursai.

88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios Vilniaus jėgainę planuojama pastatyti iki 2018 m. pabaigos. O 24 MW elektros ir 70 MW šilumos galios Kauno kogeneracinę jėgainę – 2019 m.

Aukcionas dėl rezervo

Pagaliau ne mažiau aistrų sukėlė galbūt neskaidriai vykęs tretinės elektros galios rezervo aukcionas.

Viena iš pagrindinių aukcione kilusių problemų buvo ta, kad nepakako elektros pajėgumų jam užtikrinti. Rinkoje dominuojanti "Lietuvos energijos gamyba" (LEG) gali patenkinti visą 484 MW rezervą, o kiti trys dalyvavę gamintojai kartu – 165 MW. Todėl LEG pasiūlius per didelę kainą, "Litgrid" skelbtas aukcionas pernai gruodžio viduryje sužlugo. Vėliau LEG pradėjo derybas su kitais elektros gamintojais, galinčiais užtikrinti rezervą, – Kauno termofikacijos elektrine (KTE), "Panevėžio energija" ir "Orlen Lietuva". Bet tada LEG rezervą užtikrinti pasiūlė už pačią mažiausią kainą, nes pakeitė dujas mazutu, tad ji ir laimėjo 32 mln. eurų užsakymą.

Aukcionas papiktino ir energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną. Jis sutiko su tuo, kad LEG galėjo pasinaudoti dominuojančia padėtimi.

"Pats faktas, kad LEG, nepaisydama aukciono sąlygų ir siūlydamas aukštesnę kainą, sužlugdė aukcioną, rodo, kad trūksta konkurencijos šioje rinkoje ir yra erdvės piktnaudžiavimams", – teigė jis.

Ministro teigimu, LEG pasiūlytas mazuto deginimas Lietuvos elektrinėje gali didinti dujų kainą vartotojams, nes mažės dujų vartojimas šalyje, be to, energetikos įmonėms teks sumokėti daugiau SGD terminalo dedamosios.

Seimo Energetikos komisija dėl to kreipėsi į Energetikos ir Finansų ministerijas, kad šios įvertintų LEG veiklą.

"Turi būti principingai įvertinta ir atliktas tyrimas dėl to, kaip buvo su tuo aukcionu. Ir daug tų požymių yra, kad galbūt buvo manipuliuojama ir elgiamasi nesąžiningai. Ir tegul būna tas įvertinimas", – pažymėjo V.Poderys.

Jeigu bus skelbiamas naujas aukcionas, jame galėtų dalyvauti ir Vilniaus TE-3. "Vilniaus šilumos tinklų" generalinis direktorius Mantas Burokas jau kreipėsi į energetikos ministrą ir "Litgrid" vadovą, prašydamas apsvarstyti galimybę tokius aukcionus organizuoti kas pusmetį.

"Laimėję aukcioną galėtume efektyviai dirbti su turima TE-3 ir ten dar likusiais dirbti specialistais", – teigė M.Burokas.