Keturi sūnūs ir dukra

Želvių meilės istorija prasidėjo Muzikiniame teatre: gražuolė Kristina buvo baleto artistė, o puikų baritono balsą turintis Benjaminas – solistas.

"Jausmas atsirado ne iš karto, mes kurį laiką dirbome kartu. Ji vėliau krito man į akį. Tačiau man dar reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad Kristina atkreiptų į mane dėmesį", – romantiškų santykių pradžią prisimena B.Želvys.

Per šešiolika bendro gyvenimo metų porą susiejo ne tik abipusiai jausmai, bet ir meilė vaikams, kurių Želvių namuose – gausus būrys. B.Želvys iš pirmosios santuokos turi du jau suaugusius sūnus Virgilijų ir Napalių, K.Želvienė – 20 metų dukrą Viktoriją. Trylikametis Kasparas ir septynerių Matas – bendri poros vaikai.

"Nesvarbu, kad mūsų bendri vaikai yra Kasparas ir Matas. Viktorijos, kuri dar gyvena su mumis, aš niekaip neišskiriu, man ji – tikra dukra. Mano tėvas sakydavo, kad jei nupjausi bet kurį tos pačios rankos pirštą, skaudės vienodai. Tai tiesa, visi vaikai mums vienodai brangūs ir svarbūs", – atvirauja B.Želvys.

Pora prisimena, kaip ypatingomis aplinkybėmis 2009-aisiais gimė šeimos jaunėlis Matas. "Naujųjų išvakarėse visi buvome teatre ir galiausiai išvežėme mamą į ligoninę. Ten ir pasitikome Naujuosius. Matas į pasaulį atėjo su pirmuoju numeriu – Naujųjų metų pirmo mėnesio pirmą dieną pirmą valandą vienuolika minučių", – vienas kitą papildę prisimena Želviai.

Sieja bendri pomėgiai

Šiandien Matas – paruošiamosios klasės mokinys, nekantriai laukiantis savo tikrosios Rugsėjo 1-osios. Šeimos pagrandukas ne tik išvaizda panašus į tėvą: berniukas puikus muzikantas – dainuoja berniukų chorinio dainavimo mokyklos "Varpelis" chore, groja fortepijonu. "Man groti padeda mama ir sesė, bet aš vis vien būsiu dainininkas", – tvirtai sako Matas.

Vaikystės be muzikos nepamena ir Viktorija: muzikos mokykloje baigė solinio dainavimo specialybę. Tiesa, muzikos pagrindine profesija nepasirinko. "Nusprendžiau, kad muzikinis išsilavinimas mūsų visuomenėje neužtikrina ateities, todėl pasirinkau tvirtesnę specialybę", – sako teisės studentė, glostydama savo išgelbėtą mažiausiąjį šeimos narį – beveik dvejų metų katiną Čapą.

Vidurinysis Kasparas daugiau nei pusę savo gyvenimo – aštuonerius metus – šoka sportinius šokius. "Išbandžiau krepšinį, bet galiausiai grįžau prie šokio, man jis artimesnis. Apskritai laisvalaikiu mėgstu sportinius užsiėmimus", – pasakoja paauglys.

Savo pomėgiu jis ypač artimas mamai – ilgametei balerinai, baleto pedagogei, degančiai aistra sportiniams šokiams. Šypsodamasis Kasparas prisimena vienas varžybas, kai ant to paties parketo sukosi abu, tik mama šoko už suaugusiuosius, o Kasparas – už jaunius.

Buitis – ne našta

Dar vienas Želvių šeimos narys – auklė Angelė. "Nežinau, ką darytume be Angelės. Ji ir mokykloje per tėvų dieną apsilanko, ir vaikais nepriekaištingai pasirūpina, ir visus mūsų darbus žino, dar ir velnių duoda, jei ką nors pamirštame. Ji lyg močiutė, kadangi savo tėvų mes jau nebeturime, tai labai svarbu vaikams", – šypsosi K.Želvienė.

Moteris prisipažįsta: tie, kurie sako, kad auginti tris vaikus yra labai paprasta, meluoja. "Sudėtinga viską suderinti, kai vaikus turi vežioti į skirtingus užsiėmimus, pasirūpinti buitimi. Man labai pasisekė, kad vyras namuose padeda labai daug: man niekada nereikia pačiai atlikti vyriškų darbų, vyras ir tvarkytis padeda, ir gamina, ir į parduotuvę eina. Viskas vyksta natūraliai, nereikia jokių prašymų ar darbų pasiskirstymo. Jis nedaro tik vienintelio dalyko – nelygina", – netikėtą teatro vadovo asmenybės pusę atskleidžia Kristina.

Moteris džiaugiasi ir dukra. "Esame labai laimingi, kad Viktorija mums tiek daug visada padėjo, pirmiausia tuo, kad buvo labai savarankiška, paauglystėje neišgyvenome jokių krizių. Ji padėjo ir broliais rūpintis", – šypsosi Kristina.

Šeima sutartinai teigia: tėtis yra puikus kulinaras, skaniai gamina šaltibarščius, kepa raudoną kiaušinį su pomidorais ir išskirtinai marinuoja mėsą. "Tiesiog gera žiūrėti, kaip aistringai jis pats ruošia marinatus ir nekantriai laukia kepimo dienos. Jis pagal mamos receptą gamina ir ypatingą obuolienę, kuri tarsi sujungia visą šeimą, kadangi mums visiems lieka lupti obuolius", – sako K.Želvienė.

Pats B.Želvys prisipažįsta, kad už tokį šiuolaikišką požiūrį į buitį, kaip ir už meilę muzikai, turįs dėkoti savo tėvams. "Mano mama buvo mokytoja, tėtis – buhalteris. Jie ne tik bendros buities kūrimo suvokimą perteikė, bet ir paskatino meilę muzikai, kadangi tėtis labai gražiai dainavo, o mama labai mėgo muziką. Kartu keliaudavome į spektaklius Vilniuje, Kaune..." – į vaikystę grįžta solistas.

Autoritetai ir draugai

Želviai neslepia: jų šeima – kaip ir visos, susiduriančios su nedideliais nesutarimais.

"Galima rėkti, karštai reaguoti dėl kiekvieno menkniekio, bet dėl šeimos ramybės ir gerovės kartais tikrai geriau nutylėti tai, kas tau nepatinka. Šeimoje harmonija yra svarbesnė", – įsitikinusi K.Želvienė. Jai antrindamas sutuoktinis priduria, kad vienas kertinių darnios šeimos akmenų – bendravimas.

Galimybe kartu praleisti daug laiko Želviai mėgaujasi sodyboje. "Tada visi atsipalaiduoja, galima rasti laiko kiekvienam atskirai, o tai šeimoje labai svarbu. Ten mes skaitome, būname gryname ore ir tiesiog ilsimės", – pasakoja B.Želvys.

Prisiminusi, kaip prieš kelerius metus dviese su Kasparu leidosi į dviejų savaičių kelionę po Pietų Italiją, Kristina dalijasi auklėjimo patirtimi.

"Kasparas tapo kelionės siela. Iki šiol tie, su kuriais bendraujame po kelionės, domisi Kasparu ir negali pamiršti puikaus laiko su juo, vakaronių ir šokių. Apskritai manau, kad vaikams kiekvienam atskirai reikia laiko su mama ir atskirai su tėčiu. dabar Kasparas ruošiasi su tėčiu keliauti į Ameriką. O Matas nori į Disneilendą – mąstome ir apie tai", – sako K.Želvienė.

Auginant vaikus Želviams labai svarbu mokyti sąžiningumo ir moralės – reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie visus. Šias pastangas vertina ir jaunesnieji Želviai, prisipažįstantys, kad tėvai jiems yra didžiausias autoritetas.

"Mama man yra moteriškumo, elegancijos, šeimos dvasios atspindys, o tėtis – puikus vadovas, kuris kaip retas lyderis išties galvoja apie darbuotojus. Aš juos labai myliu ir turiu ko pasimokyti iš abiejų. Kiekvienu gyvenimo periodu vaikui reikalingas vienas arba kitas tėvas – tai labai svarbu", – pripažįsta santūri ir į mamą labai panaši Viktorija.

"Tėtis visada sako, kad tėvai yra geriausi mūsų draugai ir gali patarti, kaip priimti teisingą sprendimą. Mama mane moko, kad visada reikia kovoti per varžybas ir niekada nepasiduoti", – atvirauja Kasparas. Iš mamos berniukas gali pasimokyti siekti maksimalių rezultatų ne tik ant parketo. Profesionali baleto artistė turi du pirmajai profesijai tolimo aukštojo mokslo diplomus ir planuoja įsigyti trečiąjį, susijusį su šokiu ir pedagogika.

Blogiausia – pakirpti sparnus

Artimą ryšį su vaikais Želviams padeda puoselėti pasitikėjimas – jis skatina motyvaciją. Anot B.Želvio, blogiausia – pakirpti žmogui sparnus. "Klystame visi, bet svarbiausia stengtis nekartoti tų pačių klaidų. Aš matau, kad vaikai taip pat mokosi iš savo klaidų, kitaip klauso tėvų žodžio", – sako jis.

"Vaikas turi būti atviras tėvams, su jais kalbėtis, suprasti, kad tėvai – geriausi draugai, jie nori tik gero ir visada patars kuo geriau. Tėvams po kiekvienos nesėkmės reikia bendrauti su vaikais, nes apšaukti "juk sakiau, kad taip bus" yra paprasčiausia. O tada stebimės, kodėl vaikai bėga iš namų. Tėvams reikia skatinti savo vaikus ir jais pasitikėti", – apie šeimos vertybes kalba B.Želvys.

Ar sunku puoselėti daugiavaikę šeimą, kai abu tėvai užima atsakingas pareigas ir priklauso meno pasauliui? Svarbiausia – pareiga, sako B.Želvys. "Visada atsiras priežastis ko nors nedaryti, bet niekas kitas už tave to nepadarys, todėl būtina atrasti laiko. Kiekvienas į šeimą nešame savo indėlį, juk vaikai – taip pat asmenybės", – išmintimi dalijasi pašnekovas.