AUKŠTŲJŲ KURSŲ ŠIMTMEČIO PROGA – KITOKIOS PAMOKOS MAIRONIO GIMNAZIJOJE

Maironio universitetinė gimnazija savaitę pradėjo Aukštųjų kursų šimtmečio minėjimu, todėl mokytojai galėjo bent kelias valandas atsipūsti – vietoje jų prieš mokinius stojo svečiai.

Kitokios pamokos

Kauno Maironio universitetinė gimnazija, kur lygiai prieš 100 metų, sausio 27-ąją įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, pirmadienio rytą subūrė miesto aukštųjų mokyklų bendruomenę.

Gimnazijos slenkstį mynė Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Vytauto Didžiojo universitetų rektoriai, pasipuošę regalijomis. Kol pastarieji ruošė kalbas konferencijai „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“, o vėliau delnuose spaudė proginius medalius, bemaž keturios dešimtys universitetų dėstytojų išsibarstė po gimnazijos kabinetus.

Ne apie matematiką, ne apie chemiją ir fiziką pirmadienio rytą kalbėjo svečiai – jaunimui jie pristatė pačias įvairiausias sritis, pradedant filosofija, asmeninio marketingo pamokomis, baigiant – biotechnologijų ar klimato kaitos temomis.

Dėstytojai pasiskirstė dviem srautais. Pirmieji pamokas vedė nuo 10 val., likusieji – nuo 11 val.

Neapsieita be krepšinio

„Neverbalika išduoda tai, ko nepasako žodžiai“, – abiturientus pakvietusi į 201-ąjį kabinetą, Lietuvos sporto universiteto docentė Brigita Miežienė žadėjo intriguojančią valandą.

Pirmiausiai moksleivius ji pakvietė karšto gėrimo puodeliui, tiksliau – demonstravo, kaip keturios skirtingos intonacijos gali keisti sakinio „Duokite man puodelį arbatos“ esmę. Vėliau pasitelkusi Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus nuotraukas, pasakojo apie žmogaus mimikas ir jų įtaigą. 

Neverbalika išduoda tai, ko nepasako žodžiai.

207-ajame kabinete taip pat neapsieita be krepšinio legendų. Trumpai prisiminęs prieš dieną tragiškai žuvusį Kobe Bryantą, LSU dėstytojas Saulius Kavaliauskas gimnazistų klausė, Arvydas Sabonis ar Maironis yra svarbesnis Lietuvai XXI amžiuje?

Skaidrėmis priminęs A.Sabonio šlovės akimirkas krepšinio aikštelėje, lektorius persikėlė į nūdieną, kurioje vienas garsiausių šalies istorijoje krepšininkų maišais tempia salotas, batonus ir kitus maisto produktus.

„Taigi, kas yra Sabonis? Herojus, kuris kartu su kitais Kauno žalgiriečiais, o vėliau ir atstovaudamas nacionalinei rinktinei gynė Lietuvos garbę kovose su CASK. Herojus, kūręs tam tikrus jaunimo elgesio ir šeimos kūrimo modelius. Herojus, kurio veiklą žiniasklaidai nušviesdavo kaip mitologinius faktus. Na, tarkim, tiek išgėrė, tokią žuvį suvalgė. Galiausiai – reklaminis veidas, apsipirkimo vedlys“, – S.Kavaliausko lūpose pasakojimus apie A.Sabonį keitė įdomūs faktai apie Maironį.

Mankšta moksleiviams

Vos už kelių metrų, 205-ajame kabinete, vietoje nenustygo dar viena LSU dėstytoja. Iškėlusi klausimą, sveikatingumas yra mada ar būtinybė, Simona Pajaujienė stumtelėjo šalin kėdę. Tiesa, ne dėl vietos stygiaus nedidelėje erdvėje.

Mes dažnai kovojame su žalingais įpročiais, tačiau pats didžiausias įprotis yra kėdė.

„Mes dažnai kovojame su žalingais įpročiais, tačiau pats didžiausias įprotis yra kėdė. Įsivaizduokite neįgalų žmogų, kuris sėdi vežimėlyje – kėdėje su ratukais. Ar įsivaizduojate, kiek jis atiduotų už galimybę pakilti iš jos ir savarankiškai nueiti bent kelis žingsnius? Ką tuo metu darome mes?“, – LSU docentė, ilgametė sveikatingumo trenerė S.Pajaujienė kalbėjo pavyzdžiais.

Išėję į parką, mes ieškome suolelio, įlipę į autobusą ar troleibusą – laisvos sėdynės. Net ir po kelias valandas trukusio skrydžio, oro uoste mums labiau reikia ne kavos puodelio, o laisvos bent trumpam prisėsti. Pasekmės? Žmonės, anot lektorės, nebemoka net atsitūpti.

„Todėl ir gamtinius reikalus mes darome ant sosto“, – vyresniųjų klasių moksleivius pakėlusi nuo kėdžių, S.Pajaujienė paprašė paeiti kelis metrus į priekį ir tuo pat metu paliesti savo sėdmenis. Lengva mankšta, prajuokinusia gimnazistus, lektorė norėjo tik dar kartą priminti tai, ką esame užmiršę – mes nebemokame vaikščioti, nes kėdė išderino raumenų balansą.

„Anksčiau pas žmones buvo normalūs sėdmenys. Dabar? Plekšnės arba nosinaitės, todėl dauguma mūsų skuba į sporto klubus auginti sėdmenų raumenis. Nereikia to daryti“, – keisti gyvenimo būdą ir daugiau judėti ragino LSU dėstytoja.