„Šiandien mums yra svarbi diena, LSMU Kauno klinikose vyksta pirmasis svarbus strateginis susitikimas apibendrinant patirtį, kurią sukaupėme įgyvendindami savo pirmiausia Vyriausybės prioritetą parengti sveikatos sistemą grėsmėms ir didinti sveikatos sistemos atsparumą ekstremalių situacijų atvejais“, – penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Taip ji kalbėjo šio projekto aprėptyje Ukrainoje stažavusis trims medikų komandoms ir dviem dar vyksiant.

„Turėdami tą apibendrinančią patirtį, strateginį seminarą, pasidėsime žemėlapius ir žiūrėsime, kaip geriausiu būdu, atsižvelgiant į Ukrainos patirtį, mums patiems paruošti Lietuvos gydymo įstaigas, visą sistemą pasirengimui grėsmėms“, – sakė ministrė.

Pasak SAM, dviejų savaičių stažuotėse pietryčių Ukrainoje jau dirbo Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno regionų medikų komandos, kurias sudarė gydytojai traumatologai, chirurgai, anesteziologai, slaugytojai.

Kaip nurodė ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis, iš Klaipėdos ir Šiaulių stažavosi po keturis medikus, iš Kauno – aštuoni. Iki vasaros dar numatoma surengti dvi stažuose medikams iš Vilniaus ir Panevėžio su likusiais regionais.

„Yra penki Lietuvos regionai, penkios ligoninės. Remiantis į tai, mes prašome, kad iš šių regionų medikai važiuotų į Ukrainą pasiimt patirties. (...) Tokiu būdu mes kuriame tinklą žmonių, kuriais galime pasitikėti ir kurie turi panašų matymą, panašią patirtį“, – sakė S. Krunkaitis.

Jis dėl saugumo nekonkretizavo, kuriomis datomis ir kaip organizuojamos likusios stažuotės, kas būtent į jas važiuos.

„Labai skatinti nereikia, dėl to, kad nuvilnijusi žinia per sistemą, kad mes ne apie juokus. Ten važiuoja medikai, jie dirba, gauna labai specifinių žinių, tai nėra kažkokia ekskursija“, – kalbėjo S. Krunkaitis.

Anot jo, penktadienį Kaune rengiama vadinamoji strateginė sesija yra „vienas iš realių veiksmų“ didinant Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą galimai karo padėčiai.

„Reikia mums labai bendrai sutarti, kokių mokymų reikia, kokių tikslingų algoritmų medikams reikia, kas tuos mokymus organizuos, kaip užtikrinti, kad tai nebūtų vienkartinė injekcija, kad būtų kartotinis procesas“, – teigė ministrės patarėjas.

SAM tai vadina pirmu žingsniu siekiant pritaikyti Ukrainoje medikų įgytas praktines žinias, nors Lietuvos sveikatos specialistai į misijas Ukrainoje važiavo nuo invazijos pradžios.

„Esu vienas iš tų medikų, kurie nuo 2022 metų reguliariai važiuodavo į Ukrainą. Tie medikai tą ir veikia, (...) jie nėra kažkur paribiuose, visi mes neoficialiai ir oficialiai bendraujame, jie dažnai yra įtraukti į įvairias darbo grupes ir jie yra čia visada“, – kalbėjo S. Krunkaitis.

Komandiruočių dalyvių saugumą padėjo užtikrinti BTA draudimas. Pasak SAM, iki šiol Lietuvoje nebuvo draudžiami į karo zoną vykstantys asmenys.

Kaip teigė tarpininkavusio „Perlo draudimo brokerio“ vadovas Nerijus Giedraitis, „reikėjo apdrausti nedraudžiamą“, tačiau pavyko rasti reikalingus sprendimus.

Šį medikų stažuočių projektą organizuoja SAM, o logistika rūpinasi nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Reikia paruošti 22 ligonines

S. Krunkaitis teigia, kad potencialiai karo padėčiai Lietuvoje reikia paruošti 22 gydymo įstaigas.

Pasak jo, tai galėtų kainuoti milijonus, o galbūt ir šimtus milijonų eurų.

„Poreikis yra didžiulis. Preliminariai net nevardysiu, nes baisus skaičius, didžiulis skaičius“, – sakė jis, žurnalistų paklaustas, kiek reikia lėšų minėtam skaičiui ligoninių paruošti galimai karo padėčiai.

Pasak S. Krunkaičio, iš maždaug 60-ies šalies stacionarių gydymo įstaigų SAM remiantis kariniais parametrais yra atrinkusi tas, kurios galėtų veikti karo metu.

„Mes tą esame padarę, startinė pozicija, kiek gydymo įstaigų reikėtų paruošti, tai yra 22. Kurios galėtų suimti šiek tiek metamo iššūkio, kuris galėtų būti tą dieną X“, – teigė S. Krunkaitis.

„Čia kalbame apie milijonus, galbūt šimtus milijonų. Valstybei rasti tai nėra paprasta, bet turime suprasti, kas yra prioritetas“, – pridūrė patarėjas, taip pat savanoriaujantis Ukrainos paramos organizacijoje „Blue/Yellow“.

Anot patarėjo, medikų apmokymams veikimui ekstremalioje situacijoje ministerija lėšų „turi sugraibiusi“ iš vidaus sistemos, tačiau jų stinga.

„Tai šiek tiek yra tų pinigėlių, dabar mums reikia daugiau. Žinutė yra tokia, mums reikia daugiau pinigų, kad galėtume atliepti šitą poreikį. Adekvačiai atliepti, ne per daug, be kažkokių fantazijų“, – kalbėjo S. Krunkaitis.

Jo teigimu, lėšų reikia iš esmės ligoninių infrastruktūrai: elektros tinklų, vandens, nuotekų sistemų pritaikymui, slėptuvių įrengimui arba sutvarkymui rūsiuose, didesnėse įstaigose – medicininių deguonies, azoto dujų užtikrinimui, taip pat degalų talpykloms.

Preliminariai net nevardysiu, nes baisus skaičius, didžiulis skaičius.

„Turime turėti saugius rezervo sandėlius, čia yra didelis elementas. Juos turime profesionaliai išsidėlioti per respubliką. Maisto atsargos, baziniai visiškai poreikiai. Nieko čia stebuklingo nėra, bet visa tai kainuoja nemažai“, – dėstė ministrės patarėjas.

LSMU Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis žurnalistams nurodė, kad įstaiga pati į pasirengimą ekstremalioms situacijoms yra investavusi per milijoną eurų, taip pat vertina poreikius.

„Bet šiuo metu tikrai reikia dešimtimis milijonų eurų ir klinikos taip pat planuoja dalį lėšų skirti, nes mes suprantame, kad laikas nėra mūsų sąjungininkas ir veiksmus reikia daryti dabar, gal jau šiek tiek ir vėluojame“, – kalbėjo K. Stašaitis.