Bankroto administratorių šou – be pabaigos? | kl.lt

BANKROTO ADMINISTRATORIŲ ŠOU – BE PABAIGOS?

Kompiuterinę atrankos sistemą sugebėję savo naudai įveikti bankroto administratoriai, ne mažiau išradingi ir darbinėje veikloje – yra duomenų, kad nieko nedarydami jie gali uždirbti.

Pastebėjo keistumų

Teisininkė Andželika Šeikina bylinėjasi su bankrutuojančių įmonių administravimu užsiimančia mažąja bendrija (MB)  "Penktas šansas". A.Šeikina įsitikinusi, kad bankroto administratorius nepelnytai siekia prisiteisti išlaidas už darbą, kurio neatliko.

"Nuo pat pradžių mačiau, kad kažkas čia ne taip. Viskas buvo ne taip. Pagal išsilavinimą esu teisininkė ir žinau, kaip turi būti atliekamos bankroto procedūros. Puikiai žinau, kad bankroto procedūroje turi būti paisoma visų šalių – ir skolininkų, ir kreditorių interesų. Mano bendrovės bankroto procedūroje buvo paisoma tik "Penkto šanso" interesų", – pareiškė A.Šeikina.

Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį, iškėlė individualiai įmonei "Namų teisininkas" bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė MB "Penktą šansą".

"Namų teisininko" įkūrėja ir vadovė buvo A.Šeikina. Moteris nesigynė buvusi skolinga valstybei, t.y. VMI ir "Sodrai", tačiau tikino, kad ruošėsi sumokėti skolą.

"Deklaravau ir kalbėjau "Penkto šanso" atstovams telefonu ir raštu apie tai, kad aš nesiruošiu nemokėti. Kaip tik aš ruošiuosi, noriu ir galiu sumokėti. Ne vieną kartą prašiau administratoriaus, kad jis tarpininkautų kreditoriams, kad tą sumą aš esu pasiryžusi sumokėti. Taip daroma bankroto bylose. Tokiu atveju ir man būtų lengviau, ir valstybei būtų nesužlugdytas mokesčių mokėtojas", – pasakojo teisininkė.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad A.Šeikinos įmonė neturi jokio turto ir jos skola "Sodrai" yra beveik 2,3 tūkst. eurų, o valstybės biudžetui – šiek tiek per 15 tūkst. eurų. Buvo patvirtinta ir visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui 2 140 eurų administravimo išlaidų suma, iš jos 1 140 eurų administratoriaus atlyginimas ir 1 tūkst. eurų kitos administravimo išlaidos, kurias administratorius privalo pagrįsti dokumentais.

Visą bankroto procedūrą atlikau aš pati, tai už ką turiu mokėti bankroto administratoriui ir dar tokius pinigus.

Asmeniniai interesai

Teisines paslaugas teikusi A.Šeikina neabejoja, kad jei bankroto administratorius būtų veikęs pagal visas įstatymo numatytas gaires, šios bylos dėl atlygio už bankroto procedūros administravimą nebūtų. Moteris kartojo, kad visai ne "Namų teisininko" įmonės bankrotas rūpėjo bankroto administratoriui.

"Jie pamatė, kad aš, kaip fizinis asmuo, turiu turto ir visas interesas šioje byloje buvo, kaip jiems išspausti tą mano butą. Tai buvo vienintelis interesas", – įsitikinusi teisininkė.

A.Šeikina sako su "Penkto šanso" atstovu Algiu Kleiva susitikusi tik teisme. "Penkto šanso" atstovams tariamai administruojant jos įmonės bankrotą, ji tik telefonu kalbėjusi kartais su vyru, kartais su moterimi.

"Jie mato, kad mokesčių mokėtojas yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir savininkas atsako visu savo turtu. Galimai yra būrelis suinteresuotų asmenų, tarp jų ir administratorius. Jie mato, kad yra trijų kambarių butas Vilniuje, kurį galima už labai menką kainą paimti. Jei tokio intereso nebūtų buvę, ši byla būtų visai kitaip pasisukusi. Čia buvo paisomi ne valstybės interesai, o jo asmeniniai", – galimus MB "Penkto šanso" interesus vardijo A.Šeikina.

Paslaugų gausa

Radviliškyje registruotos MB "Penkto šansas" steigėjas, Registrų centro duomenimis, yra A.Kleiva. Šis anksčiau bankroto administratoriumi dirbęs asmuo susikompromitavo duodamas kyšį ir už tai buvo nuteistas. Jam buvo apribota teisė dirbti bankroto administratoriumi. Jau pasibaigus teismo skirtam apribojimui, A.Kleiva nesikreipė dėl licencijos atnaujinimo.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) puslapyje nurodoma, kad MB "Penktas šansas" vadovauja Zigmantas Vytautas Skirkevičius. 2019 m. gruodį AVNT bankroto administratoriui MB "Penktas šansas" už neplaninio veiklos patikrinimo metu nustatytus pažeidimus skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

"Kauno diena" rašė, kad su A.Kleivos pavarde siejama ne viena bankroto administravimo paslaugas teikianti įmonė. Tiesa, joms vadovauja kiti asmenys. Tačiau įdomiausia, kad bankrutuojančių įmonių atstovai, panašiai kaip ir A.Šeikina, patvirtino "Kauno dienai", kad įmonių bankrotų administravimą galimai neoficialiai vykdo licencijos neturintis A.Kleiva.

Gana egzotiška ir tai, kad MB "Penktas šansas" įsikūrusi Radviliškyje, o jo direktoriaus Z.V.Skirkevičiaus darbo vieta, AVNT duomenimis, yra Karšinausko kaime, Panevėžio rajone. Įdomu ir tai, kad nurodytas įmonės telefonas Radviliškyje, kuriuo atsiliepia A.Kleiva. Beje, tas pats telefonas skelbiamas ir dar prie kelių bankroto administravimu užsiimančių įmonių – "Talismanas", "Alba prima", "Atisa". Visų jų adresas nurodomas tas pats Radviliškyje. "Čia daug biurų", – "Kauno dienai" patikslino A.Kleiva ir nurodė, kad jis yra samdomas darbuotojas – konsultantas.

"Aš esu teisininkas, – telefonu "Kauno dienai" A.Kleiva nesigynė "Penktam šansui" atstovavęs teisme. – Ji prirašė apie 50 skundų, tai pagalvokite, kiek darbo buvo mums, teismams. Teismas priteisė jai sumokėti ir ji nemoka." A.Kleiva pareiškė, kad teismo sprendimo jis nekomentuos, ir nesileido į smulkmenas pasakoti, ką nuveikęs A.Šeikinos įmonės bankroto byloje.

Administratorius kenkėjas?

"Pirmą kartą A.Kleivą pamačiau tik teisme. Bankroto bylos procedūrų metu aš jo nemačiau. Kartais kalbėdavau telefonu. Galimai čia buvo A.Kleiva. Kaip supratau, jis prisistatė "Penkto šanso" direktoriumi, nors, tiesą sakant, nesupratau, kas jis toks. Gal jis turėjo įgaliojimą", – tiksliai pasakyti negalėjo A.Šeikina.

Vis dėlto teisininkė neabejoja, kad bankroto administratorius – ar tai buvo A.Kleiva, ar bet kuris kitas "Penkto šanso" vardu prisidengęs asmuo, bankroto proceso metu veikė ne valstybės naudai.

"Aš galiu atsakingai pasakyti, sprendžiant iš jo veiksmų – jis kenkė. Čia buvo žaidimas, nes visą bankroto bylą man teko vesti pačiai", – priežastį, kodėl bylinėjasi dėl atlygio už administratoriaus darbą, pabrėžė A.Šeikina.

Kam žlugdyti mokesčių mokėtoją, kuris nori ir gali padengti skolas? Tokius ir panašius klausimus kėlė A.Šeikina ir pabrėžė, kad bankroto administratorių veiksmai, visų pirma, turėtų būti rūpintis valstybės interesais. "Nesistengė tarpininkauti – būtų švelniai pasakyta, jis kenkė", – kartojo A.Šeikina.

Pasak teisininkės, bet kokioje bankroto procedūroje galima bendrauti su kreditoriais, o ypač tuo atveju, kai kreditorius yra valstybė. Vertindama bankroto administratoriaus "Penkto šanso" nenorą bendrauti su kreditoriumi, A.Šeikina sako, jog susidarė įspūdis, kad valstybė atsisako gauti pinigus.

"Mano įmonė buvo nemenkai įsiskolinusi valstybei. Sakiau, kad viską sumokėsiu, kad esu pasiryžusi, tačiau pastebėjau, kad ir iš valstybės pusės nebuvo didelio intereso gauti visą sumą", – dėstė teisininkė.

Teisėjai, kurie privalo kontroliuoti bankroto procedūrą ir administratoriaus veiksmus, neretai visiškai nusišalina. (T. Lukšio/Fotobanko nuotr.)

Ėmėsi iniciatyvos

Tačiau čia viena pusė. Bankrutuojančios įmonės vadovė nelepia jautusi nepagarbą iš bankroto administratoriaus pusės. "Tas ponas elgėsi labai įžūliai. Jis tiesiog skambindavo, tyčiojosi, jokio konstruktyvaus bendravimo nebuvo. Jis man nesiūlė susimokėti. Jam to ir nereikėjo. Mano atveju jis pasakė: "Aš pats paimsiu tai, kas man priklauso", – bankroto administratoriaus elgesiu nenustojo stebėtis A.Šeikina.

Teisininkė priėmė kitą sprendimą. Dėl galimybės jos bankrutuojančiai įmonei atsiskaityti su kreditoriais kreipėsi be administratoriaus pagalbos ir prašė, kad būtų sudarytas skolos mokėjimo grafikas. Tačiau valstybė atsakė, kad "ne jūsų pareiga kreiptis į mus, o bankroto administratoriaus". Tačiau administratorius paprašytas piktybiškai nesikreipė.

"Kai sumokėjau mokesčius "Sodrai", jis kreipėsi į pastarąją ir primygtinai reikalavo, kad viską, ką sumokėjau valstybei, būtų grąžinta jam. Man tai pasakojo "Sodros" darbuotojai. Jie buvo išsigandę, jis kėlė vėjus, reikalavo, kad visi pinigai, kurie įkrito į sąskaitą, būtų pervesti jam. Man teko rašyti labai griežtus raštus valstybei ir netgi gąsdinti, kad jie nedrįstų iš valstybinės kišenės perdėti pinigus į privačią", – tęsė A.Šeikina.

Suabejojo kontrole

Dar iki bankroto bylos iškėlimo A.Šeikina buvo sumokėjusi valstybei tam tikrą pinigų sumą. Paaiškėjo, kad tie pinigai metus nebuvo įskaityti, nes neteisingai užrašė kodą. Metus įmonės vadovė prašė, kad tuos pinigus įskaitytų. Pasak A.Šeikinos, VMI net nesiteikė atsakyti.

Kai buvo iškelta bankroto byla, teisininkė to paties prašė administratoriaus. Išeina taip, kad, ko paklausi, to negausi. Teko pačiai įmonės vadovei pradėti civilinį procesą, kad būtų įskaityti valstybei sumokėti pinigai ir kad būtų taikomas senaties terminas.

"Kai per bankroto procedūrą ši byla buvo išskirta,  administratorius visai niekur nevažinėjo. Jam nereikėjo. Aš pati visur važinėjau. VMI atstovai pareiškė, kad šiuos pinigus įskaitys administratoriui, nors aš aiškinau, kad jie painioja valstybinę kišenę su privačia.

Tik po skundo pateikimo Apeliaciniam teismui buvo pasiekta tvarka – pritaikė senaties terminą ir nurodė, kad neleistinai ilgai užsitęsė procesas, pinigų įskaitymo klausimas. Buvo nurodyta, kad neteisingai elgėsi VMI atstovai ir administratorius", – dėstė A.Šeikina.

Teisininkė pabrėžė, kad visi jos bankroto bylos klausimai sprendėsi tik Apeliaciniame teisme. "Ką tai liudija? Kad teisėjai, kurie privalo kontroliuoti bankroto procedūrą ir administratoriaus veiksmus, visiškai nusišalina. Gal jie labai užsiėmę, bet čia ne pagrindas pažeidinėti įstatymą. Tas ponas nebūtų toks drąsus, jei neturėtų palaikymo iš aplinkos", – nedvejojo A.Šeikina.

Aiškinasi teisme

Bankrutuojančios įmonės vadovės, teisininkės A.Šeikinos iniciatyva pačiai tvarkytis su kreditoriais ir pasiekti, kad bankroto procedūra būtų nutraukta, jai atsirūgo. Moteris gavo šaukimą. "Penktas šansas" kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydamas priteisti iš atsakovės apie 2 tūkst. eurų už bankroto administravimą.

A.Šeikina pervedė bankroto administratoriui beveik 70 eurų. Būtent tada, kai pirmą kartą A.Šeikina akis į akį susitiko su "Penktam šansui" atstovaujančiu A.Kleiva, jis pareiškė, kad administratorius turėjo išlaidų dėl teisininkės įmonės bankroto. Esą tos išlaidos yra neapmokėtos, todėl save laiko kreditoriumi, kuris patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta.

"Kategoriškai nesutinku su "Penkto šanso" prašoma suma atlyginti už darbą, vykdant mano įmonės bankroto procedūrą. Aš jam būčiau sumokėjusi, jei man pačiai nebūtų tekę taip dirbti toje byloje.

Visą bankroto procedūrą atlikau aš pati. Už ką turiu mokėti bankroto administratoriui ir dar tokius pinigus", – savo pozicijos laikėsi A.Šeikina.

Byloje nurodoma, kad A.Kleiva pateikė kažkokius dokumentus, neva pagrindžiančius jo patirtas išlaidas, tačiau teisininkė abejoja jų tikrumu.

"Jam gi reikėjo kažką pateikti. Jis negalėjo ateiti į teismą ir žodžiu aiškinti, kur ir kiek važiavo, ką darė. Kai jis grindė ieškinio reikalavimus, mačiau, kaip jis klastojo tuos dokumentus", – šyptelėjo teisininkė.

Barbė devyndarbė?

Moteris tęsia, kad "Penkto šanso" atstovo A.Kleivos nurodytos išlaidos yra laužtos iš piršto. A.Šeikina tvirtina, kad bankroto administratorius nė karto nebuvo atvykęs į Vilnių iš Radviliškio, jis nedalyvavo byloje. "Taip, bankroto byloje tvirtinamos preliminarios išlaidos, bet realių išlaidų taip ir neatsirado jokių. Administratoriui mokame už darbą, o ne už tai, kad jis paskirtas. Aš turiu visus įrodymus, kad dirbau savo įmonės bankroto byloje, jis tokių įrodymų neturi. Tik iš pagarbos valstybei galiu kažkiek sumokėti, bet tik už tai, kad jis buvo paskirtas mokėti jo reikalaujamos sumos nesirengiu", – karą bankroto administratoriui skelbė teisininkė.

A.Šeikina patikino mačiusi internete, kad A.Kleiva turi ne vieną įmonę, kurios administruoja kone po 100 bankroto bylų. "Tik pagalvokite, ar jis fiziškai gali sugebėti normaliai atlikti savo administratoriaus pareigas. Kita vertus, teisėjo pareiga kontroliuoti administratoriaus veiksmus, o ne aklai tvirtinti viską, ką jis teikia", – akcentus dėliojo A.Šeikina.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Dieduks

Įdomu ką veikia prokuratūra, STT, FNTT bei VMI Jie yra nusikalstama veika tai turi būti nedelsiant tokia veika užkardyta. Nusikalstamos veikos ignoravimas sudaro sąlygas teigti kad slepiama nusikalstama veika ir leidžiama jai veikti, o tai jau nusikalstama veika. Manomai tai susieta su bendra finansine -nusikalstama ir piniginių lėšų plovimu, kur galimais suinteresuotos visos proceso šalys. Liaudyje sakoma kur pinigai yen atsirabna draugai.

ALGIS

Kuo daugiau bankrotų , tuo labiau lobsta ''bankrotų administratoriai , jiems tai AUKSO KASYKLOS

ZIAURU

Saunuole moteriske kuri pasiryzo kovoti su siais DEGRADAIS ir SIURBELEMIS kurios teisetais ir neteisetais budais stengiasi issiurbti paskutinius centus is eilinio zmogelio ir suzlugdyti zmogaus gyvenima Labai slykstu kad Valstybe leido ikurti nusikalstamas veikas vykdancias REKETAVIMO TARNYBAS ir sudare salygas siose tarnybose ISITVIRTINTI veikejam kurie Valstybeje nusikalstamai ir nebaudziamai zlugdo eiliniu Lietuvos zmoniu likimus Is sio rasinio matosi kad Valstybeje klesti visiskai nevaldomas ir nekontroliuojamas nusikalstamas BIZNIS viesas ir valstybeje iteisintas pinigu plesikavimas is eiliniu pilieciu DIDZIULE PAGARBA MOTERISKEI UZ JOS DIDZIULE DRASA STOTI I KOVA SU GERAI ORGANIZUOTA VALSTYBEJE ITEISINTA BET VISISKAI NEKONTROLIUOJAMA TARNYBA SUZLUGDANTI ZMONIU LIKIMUS
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS