Demografinės vingrybės

Tiesą pasakius, gyventojų sudėtis Batniavos seniūnijoje sudomino dar metų pradžioje, kai rašiau apie demografinę padėtį Kauno rajone. Ji ryškiai išsiskyrė iš kitų seniūnijų pagal 15–45 metų gyventojų skaičių, ši amžiaus grupė Batniavos seniūnijoje sudaro net 62,3 proc., o štai 8–14 metų vaikų yra tik 3 proc. ir vos 1,3 proc. – vaikų iki septynerių metų.

Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis paaiškino: didžiausią įtaką 15–45 metų amžiaus grupei daro atvykstantys vyrai be šeimų iš Indijos, kurie įsidarbina vilkikų vairuotojais Kauno rajone veikiančioje transporto įmonėje ir deklaruoja gyvenamąją vietą Batniavos seniūnijoje.

Seniūnas nesibaimina, kad užsieniečių šiame krašte daugėja. „Natūralu, kad mes gerai gyvename, esame patrauklūs, todėl žmonės atvažiuoja iš trečiųjų šalių ir dirba darbus, kurių mes jau nebenorime dirbti. Man jie – geri seniūnijos gyventojai, nes moka mokesčius ir nekelia jokių problemų nuolat važinėdami po Europą“, – teigė Š. Pikelis.

Seniūnijoje didelės plėtros nėra, nes ribotos galimybės keisti žemės paskirtį.

Įamžinimas: pernai prie Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios pradėtas rengti skveras broliams J. ir J. Vailokaičiams atminti. / Organizatorių nuotr.

Ne visas verslas draugiškas

Liepos 7 d. bus lygiai dešimt metų, kai Š. Pikelis vadovauja seniūnijai. Jis, neprisiimdamas sau visų nuopelnų, džiaugiasi kad per tą laiką šios teritorijos veidas gerokai pasikeitė. „Iki tol ir metas ekonomiškai buvo sunkesnis, ir pati seniūnija palyginti neseniai atkurta. Per tą dešimtmetį išties įvyko daug teigiamų pokyčių, o labiausiai džiugina pačių gyventojų tikėjimas ir pasitikėjimas – mūsų seniūniją pradėjome matyti kaip puikią vietą gyventi. Ne kaip atitolusią, kuklią, paskendusią tarp didžiųjų – Raudondvario, Vilkijos, kurortinės teritorijos statusą turinčios Kulautuvos“, – džiaugėsi pašnekovas.

Seniūnas neslėpė, kad 2018 m., kai vienas iš daugiabučių tapo socialiniu būstu, gyventojai turėjo baimių. „Iššūkių yra, tačiau tai nedaro įtakos Bubių kaimo gyventojų gyvenimo kokybei. Aišku, reikia nemažai įdirbio, kad socialinio būsto gyventojai integruotųsi į bendruomenę“, – patikino Š. Pikelis ir pridūrė, kad Batniava per tą laiką ne kartą buvo pripažinta saugiausia seniūnija Kauno rajone.

Daugiau grėsmių kelia verslo ketinimai. „Gyvename ant naudingųjų iškasenų. Viena vertus, gerai, kad jų turime, kita vertus – verslininkų užmojai būna nepamatuoti ir jie taikosi į vietas, labai jautrias istoriniu, gamtiniu ar kultūriniu požiūriu. Verslas yra verslas, kol yra nors menkiausia galimybė, vis bandys įgyvendinti savo sumanymus, o mūsų bendruomenės pareiga užsitikrinti ramų gyvenimą, gamtą, istorinį ir kultūros paveldą išsaugoti ne tik sau, bet ir ateities kartoms. Mes kovojame su žvyro kasėjais ir labai džiaugiamės, kad mus palaiko Kauno rajono savivaldybės vadovai ir politikai, jaučiamės palyginti saugūs“, – sakė Š. Pikelis.

Darbai: Kvesuose įrengiama infrastruktūra poilsiui prie vandens: formuojami krantai, persirengimo kabinos, suoleliai, šiukšliadėžės. / Organizatorių nuotr.

Pokyčių virtinė

Pirmasis objektas per pastaruosius dešimt metų atsiradęs Batniavos seniūnijoje ir jos veidą keičiantis į gražiąją pusę, buvo 2018 m. aikštėje priešais seniūniją pastatyta menininko Tado Vosyliaus Lietuvos 100-mečio skulptūra. „Žinoma, tada buvo priešpriešos: ar reikia tos skulptūros, ar nėra svarbesnių dalykų. Tačiau netrukus visi suprato, kad gyvenimo kokybei įtaką daro ne tik didėjantys trinkelėmis iškloti plotai, kad kokybiškas šaligatvis yra gerai, bet labai svarbi ir kultūra, sportas, bendrystė“, – sakė seniūnas.

Jei mūsų seniūnijoje gyventų Arvydas Sabonis, daugiau gyventojų žaistų krepšinį ar stebėtų rungtynes.

Žinoma, seniūnijoje buvo asfaltuojamos gatvės, tiesiami šaligatviai, įrengiamas apšvietimas, vandentiekio ir nuotekų tinklai. Seniūną džiugina laivų modeliavimo klasė, mobilusis baseinas laivų modeliams, kuriame jau vyko atviras Lietuvos laivų modelių čempionatas. „Kvesuose visuomenės poreikiams paimta beveik 30 ha vandens telkinių, čia gegužės 24–25 d., taip pat varžėsi laivelių modeliuotojai-čempionai ne tik iš Lietuvos, bet ir Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tam tikslui įsigijome ir pontoninę prieplauką, išlyginome krantus. Prieplauka galės naudotis ne tik modeliuotojai, bet ir aktyvaus ir pasyvaus poilsio mėgėjai. Neseniai įžuvintas vienas Kvesų tvenkinys – jame atsirado apie 200 kg naujų gyventojų – amūrų ir plačiakakčių, kurie padės valyti šį vandens telkinį. Šiuo metu rengiama infrastruktūra poilsiui prie vandens: formuojami krantai, persirengimo kabinos, suoleliai, šiukšliadėžės.

Jau parengtas ir vadinamojo Velnyno tvenkinio valymo darbų projektas, tikimasi, kad šiemet prasidės ir patys darbai.

Kiek leidžia galimybės, stengiamasi tvarkyti seniūnijos teritorijoje besidriekiančią Nemuno pakrantę ir dviračių trasą šalia jos. Nors trasa neasfaltuota, dviratininkai jos neaplenkia ir ja Batniavos seniūniją kerta išties daug.

„Šiemet parengėme projektą ir užsakėme darbus infrastruktūrai dviratininkams ir poilsiautojams įrengti. Kaip turėtų atrodyti stalai, suoleliai, dviračių stovai, informacinės lentos, idėjų pateikė T. Vosylius. Pirmieji meniniai akcentai turėtų atsirasti jau liepą. Jie bus išskirtiniai, suderinti su mūsų Lietuvos 100-mečio skulptūros tautiniais ornamentais, ženklais, žyminčiais istorines ir kultūrines seniūnijos vietas“, – patikino seniūnas.

Pradžia: pirmasis objektas, per pastaruosius dešimt metų atsiradęs Batniavos seniūnijoje ir jos veidą keičiantis į gražiąją pusę – menininko T. Vosyliaus Lietuvos 100-mečio skulptūra. / Organizatorių nuotr.

Nėra tik vartotojai

Batniavos seniūnijos bendruomenė ne vienus metus svajojo susigrąžinti kultūros namus. Prieš metus jai atverta kultūros erdvė „Parko7“ – iš esmės kitokia, nestandartinė. Tai pasiteisino – nuo atidarymo ją aplankė per 2 tūkst. žiūrovų. Sėkmę lėmė kūrybinės erdvės autentiškumas, aukšto lygio renginiai, kurie galbūt neįprasti kaimo vietovėms. „Pradžioje išties turėjome abejonių, ar rinksis žmonės, tačiau pasirinktas formatas pasiteisino, sulaukiame žiūrovų ir iš toliau, mūsų erdvę jau atrado ne tik rajono, bet ir miesto gyventojai.“

Batniavos seniūnijos gyventojai jau nėra vien tik vartotojai, jie įtraukiami į kultūrines veiklas.

2021 m. gegužės 30 d. vyko italų šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro spektaklio „Vizijos“ premjera, kurioje, pasitelkiant šiuolaikinio cirko, šokio, teatro ir muzikos elementus, buvo atskleistos poeto Vytauto Mačernio kūrybos metaforos ir simboliai, papildyti vietinėmis istorijomis. Režisierius kūrė pasirodymą kartu su profesionaliais aktoriais iš įvairių šalių ir Batniavos seniūnijos gyventojais.

2023 m. įgyvendintas pirmasis teatralizuotas renginys „1808 Ignacijaus testamentas. Legenda“, skirtas Igno Karpio idėjoms ir skulptūrai įprasminti, naujam ir teigiamam požiūriui į Batniavos seniūnijos identitetą formuoti.

2024 m. gegužės 24 d. įvyko „Parko7“ atvertuvės ir muzikinio poetinio spektaklio „Iš atminties prisiminimų. Legendos“, kurį režisavo Arvydas Lebeliūnas, premjera. Šiemet Batniavos bendruomenė, kartu su projekto režisieriumi ir su profesionaliais menininkais sukūrė naują I. Karpio legendos etapą: dar labiau aktualizuojama meilės svarba šiandienio pasaulio kontekste, išryškinant vietinio bendrumo principus. Jau šiandien bus rodomas legendomis apipinto I. Karpio likimo įkvėptas romantinis kūrinys „Neatplėšti meilės laiškai. Legenda“.

Šarūnas Pikelis / Organizatorių nuotr.

„Nors užsimezgusi simbiozė tarp profesionalaus ir mėgėjiško meno, mūsų siekis tebėra išlaikyti aukštą lygį“, – patikino seniūnas.

Tai, kad Bubiuose gyvena aukšto lygio menininkas T. Vosylius irgi turi įtakos ne tik aplinkai gražėti, bet ir skatina kaimynus labiau domėtis kultūra. Jis prisideda prie renginių, daro jiems dekoracijų, originaliomis skulptūromis puošia įvairias erdves. „Jei mūsų seniūnijoje gyventų Arvydas Sabonis, daugiau gyventojų žaistų krepšinį ar stebėtų rungtynes“, – šypsojosi pašnekovas.

Seniūnas pasidžiaugė, kad iš privačių savininkų pavyko įsigyti pastatą, 1968–1995 m. veikusį kaip kultūros namai, ir jį atnaujinti. „Be to, įsigijome garso aparatūrą, projektorių, ekraną, netrukus galėsime rodyti filmus, pastatas atliks kino salės funkciją“, – pasakojo Š. Pikelis.

Pernai prie Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios pradėtas rengti skveras broliams Jonui ir Juozui Vailokaičiams atminti. Anksčiau jų vardais yra pavadinta gatvė. „Šie žmonės kūrė Lietuvą, pagarbos tikrai nebus per daug. Buvęs nykokas plotelis jau gana jaukus, jis naujai apželdintas, įrengti takeliai, apšvietimas. Laukiame meninių idėjų skulptūrai ar kitokiam objektui. Gal šiemet skverelyje jo dar nepamatysite, bet kitais metais tikrai ką nors originalaus atidengsime“, – patikino Š. Pikelis.