Kauno centre šią savaitę įrengta atminimo lenta, žyminti buvusį Totorių vartų bokštą – sudėtinę miesto sienos dalį, taip pat – tarp I. Kanto, D. Poškos ir J. Gruodžio gatvių įsikūrusį totorių priemiestį.

Jame totoriai gyveno nuo XV amžiaus, skelbia Kultūros paveldo departamentas.

Tuo metu vartų bokštas dabartinėje I. Kanto gatvėje stovėjo XVII-XVIII amžiuje.

Iš viso Kauno gynybinėje sienoje buvo treji vartai – Totorių, Vilniaus ir Neries.

Į pagalbą kovai su kryžiuočiais pirmasis totorius pasikvietė dar kunigaikštis Gediminas, o daugiausiai jų į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę persikėlė Vytauto Didžiojo laikais.

Kaip lentos atidengimo ceremonijoje kalbėjo buvęs ilgametis Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius, viduramžiais totoriams, gyvenusiems miestuose, būdavo skiriama teritorija, paprastai miesto pakraštyje.

Ta teritorija lenkiškai vadinta „Tatarski konec“ (totorių galas, pakraštys). Tokius priemiesčius turėjo daugelis miestų – Gardinas, Minskas, Naugardukas. Vilniuje toks totorių priemiestis – Lukiškės.

„Totoriai vartus, esančius prie jų priemiesčio, prižiūrėjo ir saugojo. Čia buvo ir jų mečetė, kuri sudegė 1795 metais, remiantis kitais duomenimis, – 1812 metais. Tiksli jos vieta nežinoma, nurodoma, kad prie Nemuno. Totoriai turėjo savo kapines, kurios buvo Skavų kaime, dabar ta vieta, esanti tarp A. Mickevičiaus ir S. Daukanto gatvių, nuo Kęstučio gatvės šiek tiek į Nemuno pusę. Dabar čia miesto centras, o seniau buvo pakraštys“, – pasakojo J. Ridzvanavičius.

„Šios kapinės panaikintos 1850 metais, naujoms kapinėms skirta vieta Karmelitų kapinėse, prie dabartinės totorių mečetės. XIX amžiaus viduryje miestas plėtėsi, totorių priemiestyje atsirado Didžioji totorių gatvė (dabartinė I. Kanto gatvė) ir Mažoji totorių gatvė (dabartinė D. Poškos gatvė) Šių gatvių pavadinimai pasikeitė 1921–1930 metais, buvusi Ūkio gatvė pervadinta į Totorių gatvę“, – kalbėjo jis.

Atminimo lentos įrengimą finansavo Kauno miesto savivaldybė. 2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metais.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosciuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.