DARBO RINKA ATSIGAUNA, BET SKAIČIAI ŠOKIRUOJA

Bedarbių armija nedidėja, tačiau tai menka paguoda. Užimtumo tarnybos duomenimis, palyginti su praėjusių metų birželio 1 d., darbo neturinčių asmenų skaičius Kaune išaugo 49,4 proc.

Pasiūlymams atvira 1808

Dėl pandemijos paskelbto karantino stojusių įmonių veikla skaudžiai smogė be darbo likusiems žmonėms. Šiandienos situacija rodo atoslūgį – rinka atsigauna ir darbo pasiūla auga. Nuo balandžio vidurio darbo rinkoje stebima teigiama didėjančio įsidarbinimo tendencija – paskutinėmis gegužės savaitėmis tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams įdarbinta daugiau asmenų nei kovo pradžioje.

Kol kas vis dar aukštas naujai įregistruojamų darbo neturinčių asmenų lygis, tačiau jis mažesnis nei pirmosiomis karantino savaitėmis. Darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje taip pat registruoja daugiau laisvų darbo vietų.

Gegužės mėnesį Kauno miesto ir rajono darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registravo 2,7 tūkst. laisvų darbo vietų, o balandį jų buvo 500 mažiau.

Be darbo dažniau liko moterys ir jaunimas iki 29 metų.

Tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams, gegužę įdarbinta 1,9 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų. Balandį įdarbintų skaičius siekė 1 tūkst. Procentai skamba visada įspūdingiau – gegužę įdarbinta 77,3 proc. daugiau nei balandį.

TOP 10 laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje Kauno mieste ir rajone pagal profesijas gegužę: pagalbinis darbininkas, valytojas, telefonu aptarnaujantis operatorius, suvirintojas, pardavimo vadybininkas, pakavimo įrangos operatorius, virėjas, logistikos specialistas, elektrikas, kelininkas.

Šiuo metu Kauno miestas ir rajonas išsiskiria didele telefonu aptarnaujančių operatorių paklausa. Jų ieško Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis dirbti Koronaviruso karštojoje linijoje, kur reikės atsakyti į skambučius ir žinutes: atlikti apklausas, įvertinti skambinančio būklę, registruoti į mobiliuosius patikros punktus, karščiavimo klinikas ir į gydytojo konsultaciją, o, esant reikalui, skambučius nukreipti į greitosios medicinos pagalbos dispečerines bei teikti kvalifikuotą informaciją apie COVID-19 infekciją.

Nuo karantino pradžios Kaune įdedamų darbo skelbimų padaugėjo net 85 proc. ir nuo ikikarantininio lygio atsilieka vos 15 proc.

Nukentėjusių netrūksta

Užimtumo tarnyboje daugiausia Kauno mieste ir rajone registruotų bedarbių, kurie anksčiau dirbo pagalbiniais darbininkais, valytojais, pardavėjais, įmonės vadovais, pardavimo vadybininkais.

Tačiau tai nereiškia, kad būtent šiuose sektoriuose daugiausia buvo atleista žmonių. "Sunku palyginti, kuriame darbo sektoriuje daugiausia žmonių neteko darbo, nes mes nežinome kiek jame yra darbuotojų. Toks hipotetinis pavyzdys: ateina registruotis tūkstantis statybos sektoriuje dirbusių žmonių. Tačiau jame yra labai daug darbuotojų ir tas tūkstantis sudaro vos kelis procentus viso dirbančiųjų skaičiaus. Iš kito sektoriaus gali registruotis 50 žmonių, bet jau bus žymus pokytis", – pastebi Kauno užimtumo tarnybos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Vis dėlto vedėja patvirtino, kad pagal darbo rinką jaučiama, jiog karantinas labiau palietė apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbančius asmenis. Nukentėjo dirbę transporto srityje ir net prekyboje.

"Iš kitos pusės, didmeninė ir mažmeninė prekyba dabar skelbia daugiau laisvų darbo vietų. Vykdę elektroninę prekybą karantino laikotarpiu plėtėsi, o jie kaip sektoriui priklauso tai pačiai prekybai. Vėlgi transportas – negalėjo vykti į kitas šalis, tačiau didesnis poreikis šiame sektoriuje buvo dėl siuntų gabenimo. Tačiau atsvaros nėra, nes nebuvo tiek daug darbo vietų, kad kompensuotų jų netekusiems", – lygino Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vedėja J.Zemblytė.

Po karantino paskelbimo dauguma netekusių darbo registravosi nuotoliniu būdu. Jie užpildė tam tikras formas ir specialistams reikėjo tik pasitikslinti tam tikrus dalykus.

"Karantinas nėra teisinė priežastis atleisti žmogų iš darbo, todėl priežastys menkai pakito – šalių susitarimu, dėl darbdavio kaltės ir kitos. Tačiau šoktelėjęs nedarbo skaičius leidžia daryti išvadą, kad darbo žmonės neteko būtent dėl karantino. Įmonės sustabdė arba ribojo veiklą. Tad pagrindinė priežastis – susiklosčiusi ekonominė situacija", – patikslino J.Zembytė.

Smūgis jaunimui

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 d., palyginti su kovo 1 d., Kauno mieste ir rajone daugiausia bedarbių skaičius augo tarp jaunimo iki 29 metų. Jis greičiau neteko darbo, nes dauguma dirba koronaviruso labiau paliestuose prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, o susirasti naują, papildomą darbą sunkiau nei ankstesniais metais.

Darbo rinkoje jaunimui, neturinčiam darbo patirties, tenka konkuruoti su kvalifikuotais, patirtį turinčiais, tačiau dėl ekstremalios situacijos darbo netekusiais asmenimis. Kita vertus, ekstremali situacija sustiprino IT žinių vertę, todėl jaunimas lengviau rasdavo darbą. Tačiau optimistinių prognozių jaunimui mažai.

"IT sektorius ir dabar ieško darbuotojų, tačiau laisvų darbo vietų skaičius nepadengia netekusių darbo. Krizių metu jaunimas ir vyresni žmonės būna didesnės rizikos grupėje. Jauni žmonės turi mažiau patirties, todėl darbdavys, norėdamas, kad darbuotojas gebėtų atlikti daugiau funkcijų, rinksis labiau patyrusį žmogų. Jaunimui sumažėja galimybės, nes įmonės krizių metu neplanuoja plėtros. IT sektoriui visada trūko ne pradedančių specialistų, o pažengusių, kurie turi 3–5 metų darbo patirtį", – jaunų žmonių galimybes vertino Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vedėja.

Prasti popieriai aukštojo mokslo diplomą stalčiuje laikantiems bedarbiams. Laisvų darbo vietų daugiau darbininkiškoms profesijoms. Taip yra ne tik karantino metu, taip buvo ir anksčiau. Vadovų ir specialistų paklausa gerokai mažesnė.

Ganėtinai keista, tačiau grįžusių emigrantų minios neišstūmė mūsų šalyje dirbusių ir darbo netekusių asmenų. Užimtumo tarnyboje registruojant darbo neturintį asmenį klausiama, ar jis pastaruoju metu dirbo užsienio valstybėje. Balandžio–gegužės mėnesiais į Užimtumo tarnybą kreipėsi šeši Kauno miesto ir rajono gyventojai, kurie nurodė, kad dirbo užsienyje.

Kiek darbo rinkai įtakos daro atvykėliai iš kaimyninių šalių, oficialios statistikos nėra. Užimtumo tarnybos požiūriu, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje priklauso nuo situacijos  rinkoje ir nuo laisvų darbo vietų. Jeigu darbdaviai neranda darbuotojų Lietuvoje, kviečiasi specialistus iš trečiųjų šalių.

Dauguma jų atvyksta iš mūsų kaimyninių šalių: Ukrainos ir Baltarusijos. Būtent šių šalių atstovai ir sudaro didžiąją dalį nuo visų atvykusių užsieniečių skaičiaus. Bevizis režimas turi didelę įtaką Ukrainos piliečiams dėl atvykimo ir įsidarbinimo Lietuvoje. Dauguma užsieniečių atvykta pagal profesijas, kurių labiausiai trūksta Lietuvos darbo rinkai. Tačiau ne paslaptis, kad atvykusieji paprasčiausiai sutinka dirbti už gerokai mažesnį atlygį nei lietuviai.

Pasiūla auga

Remiantis darbo portalo CVbankas.lt duomenimis, karantino poveikis darbo skelbimų skaičiui Kaune buvo itin reikšmingas. Tik prasidėjus karantinui, įdedamų darbo skelbimų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus – 54 proc. Kituose Lietuvos miestuose poveikis buvo taip pat žymus. Vilniuje darbo skelbimų skaičius buvo nukritęs 47 proc., Klaipėdoje – net 56 proc.

"Tačiau iš didžiųjų Lietuvos miestų Kaune pasireiškė sparčiausias darbo skelbimų skaičiaus atsigavimas. Nuo karantino pradžios Kaune įdedamų darbo skelbimų padaugėjo net 85 proc. ir nuo ikikarantininio lygio atsilieka vos 15 proc. Vilniuje ir Klaipėdoje įdedamų skelbimų skaičius nuo ikikarantininio laikotarpio vis dar atsilieka apie 21 proc. Šiuo metu yra apie 900 darbo pasiūlymų Kaune", – statistika dalijosi portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis.

Pasak jo, analizuojant skelbimų skaičius atskirose kategorijose, pastebima ir tokių, kuriose darbo skelbimų skaičius jau net ir viršijo ikikarantininį laikotarpį. Informacinių technologijų, statybos, energetikos / elektronikos srityse naujai dedamų skelbimų skaičius jau didesnis nei prieš karantiną.

"Vis dėlto kai kuriose srityse skelbimų įdedama vis dar mažiau. Iš tokių kategorijų galima paminėti pramonės gamybos, prekybos-konsultavimo, klientų aptarnavimo, apskaitos ir finansų, inžinerijos ir mechanikos kategorijas. Tačiau svarbu paminėti, kad net ir šiose kategorijose vis dar matoma augimo tendencija ir skelbimų skaičiai artėja į ikikarantininį lygį", – tęsė portalo vadovas.

Pokyčius stebi ir portalo Cvmarket.lt specialistė Raimonda Tatarėlytė: "Įmonės jau adaptavosi prie esamos situacijos, vykdydamos atrankas siūlo nuotolinius interviu. Tai padėjo, nes kai kurie vengė eiti į gyvus interviu. Pastebėjome, kad palyginti su praėjusiais metais, atsirado daugiau skelbimų, siūlančių darbą iš namų."

Anot R.Tatarėlytės, išanalizavus visus turimus darbo pasiūlymus, būtent Kaunas yra antras miestas, kuriame jų yra daugiausia po Vilniaus. Vis daugiau įmonių atsidarant Kaune, auga ir specialistų poreikis. Šiuo metu šiame mieste siūloma labai įvairios darbo pozicijos, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau ieškoma IT, finansų sektoriaus specialistų, kurių daugumą anksčiau pasiimdavo Vilnius.

"Šiuo metu suaktyvėjo sezoninių darbuotojų paieškos. Vėl išaugo pardavimo ir aptarnavimo sektorių darbuotojų paklausa, kuriai įtaką daro leidimas atidaryti daugiau parduotuvių bei leidimas atsiverti maitinimo įstaigoms. Nemažai statybos ir pramonės sričių darbuotojų. Kol kas vis dar jaučiamas skelbimų iš turizmo sektoriaus sumažėjimas", – dėstė specialistė.

Prognozės be optimizmo

Nepaisant atsigavimo darbo rinkoje ženklų, šių metų statistika išlieka šokiruojanti. Labiausiai nukentėjo moterys. Pernai bedarbių moterų Kaune buvo šiek tiek per 7 tūkst., o šiemet per tą patį laikotarpį šis skaičius perkopė 10 tūkst. Šiek tiek švelnesni pokyčiai Kauno rajone. Pernai darbo neturinčių moterų buvo per 2 tūkst., šiemet – 3 tūkst.

Vidutinio amžiaus nuo 30 iki 49 žmonių grupėje Kaune pernai buvo truputį per 6 tūkst. bedarbių,  šiemet šoktelėjo iki 9 tūkst. Kauno rajone pernai nesiekė 2 tūkst. , o šiemet – beveik 3 tūkst. Pernai beveik 3 tūkst. jaunimo iki 29 metų Kaune neturėjo darbo, o šiemet tokių daugiau nei 5 tūkst. Kauno rajone pernai buvo 700 jaunų bedarbių, šiemet skaičius perkopė 1 tūkst.

Asmenų virš 50 metų situacija darbo rinkoje taip pat liūdna. Pernai Kaune daugiau nei 5,5 tūkst. vyresnių asmenų neturėjo darbo,  šiemet – jau per 7 tūkst. Kauno rajone vyresnių bedarbių buvo per 1,5 tūkst., šiemet per 2,5 tūkst.

Užimtumo tarnyba nurodo, kad asmens įsidarbinimo galimybes lemia jo pasirinkta profesija, turima darbo patirtis, motyvacija ir lankstumas prisitaikant prie darbdavių keliamų reikalavimų.

Tačiau prognozės lieka ne pačios geriausios. Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, įsidarbinimo galimybes taip pat lemia situacija darbo rinkoje, ekonominė situacija šalyje. Šiuo metu neturinčių darbo asmenų ir laisvų darbo vietų disbalansas nulemia situaciją, kai įsidarbinti tampa vis sunkiau. Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos, lėmusios laisvų darbo vietų mažėjimą ir darbo neturinčių asmenų skaičiaus didėjimą. Tvyrant neapibrėžtumui, daugelis įmonių atsisako plėtros planų ir koreguoja darbo jėgos apimtis, mažindamos darbo trukmę ir atlyginimus, išleisdamos darbuotojus į prastovas, atostogas ir pan. Be to, karantino metu atskiros verslų šakos, paslaugų, aptarnavimo sričių sektoriai visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos. Tai irgi sunkina asmenų galimybes susirasti darbą.