Menininko Tado Šimkaus darbai buvo tarp pirmųjų, pradėjusių sienų meno bangą mieste – ji padėjo mažinti atsitiktinių grafičių ant pastatų.

T. Šimkus sako, kad nuo pirmojo jo piešinio Kaunas labai pasikeitė – gatvėse gerokai daugiau meno, tačiau, anot jo, miestas tapo pernelyg sterilus.

„Gatvės poezija, trafaretai ar dar kažkas, tai to protesto nėra. Iš vienos pusės gerai, bet iš kitos pusės miestas tampa aprimęs, jam trūksta gyvybės“, – kalbėjo menininkas.

LNK stop kadras.

Kauniečiams piešiniai ir skulptūros patinka, o svečiai sako, kad jie puošia miestą ir Kauną vadina galerija po atviru dangumi.

Per 8-erius metus Kaune atsirado per 200 meno kūrinių – nuo medinių skulptūrų iki biustų ir sienų piešinių. Visi jie – „Kauno akcentų“ projekto dalis.

„Šiemet jau esame gavę kelias dešimtis paraiškų ir įgyvendinama virš 20 naujų projektų“, – kalbėjo kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Menininkas sako, kad daug dėmesio skiriant istorijai, mieste pradeda trūkti šiuolaikinių temų.

„Pasigendu meniškumo, bendražmogiškų vertybių“, – atviravo T. Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savivaldybė pripažįsta, kad ne visas menininkų idėjas pavyksta įgyvendinti – kai kurios atmetamos, nes neatitinka projekto vizijos.

„Netinka plagiatas, labai žemo lygio kūrinys, taip patnjeigu būtų ideologinis nepriimtinas turinys“, – aiškino S. Rimas.

Vienas iš šių metų Kauno tikslų – sukurti skulptūrą, įprasminančią UNESCO pasaulio paveldo statusą už tarpukario modernizmo architektūrą. Savivaldybė paskelbė viešą balsavimą, tačiau idėja sulaukė daug kritikos, o menininkų susidomėjimas menkas.

„Nuvylė rezultatai, tikėjomės aktyvesnio menininkų dalyvavimo. Šį kartą organizavome pagal taisykles, kurias numato viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimo konkurso tvarka į patvirtinta aplinkos ministro įsakymu, tai daliai apsunkino pateikti paraiškas. Gavome keturias paraiškas, iš kurių 3 atitiko reikalavimus“, – pranešė kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Kokią idėją pasirinks Kaunas – kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad meno finansavimas auga – vien pernai tam skirta per 600 tūkst. eurų. Šiemet per 4 mėnesius jau per 400 tūkst. eurų.