PER GARLIAVOS GIMTADIENĮ GATVĖS UŽTVERTI NEBEPRIREIKĖ

Šeštadienį Garliava atšventė 210-ąjį gimtadienį. Anksčiau, nesant didžiuliams lauko renginiams pritaikytų erdvių, jis švęstas uždarius pagrindinę Vytauto gatvę. Šiemet to neprireikė: miesto statusu besididžiuojančios Garliavos gimtadienis vyko naujajame Kaimynystės parke.

Atidarė naują parką

Garliavos istorija skaičiuojama nuo 1809 m., kai grafas Jozefas Godlevskis čia pastatė bažnyčią. Vėliau – ir liuteronų, žydų maldos namus. Abipus svarbaus pašto kelio Kaunas–Marijampolė–Varšuva ėmė plėstis daugiatautis miestelis. Šių dienų Garliavos istorijoje svarbi data – trejus metus kurto 4,5 ha ploto Kaimynystės parko atidarymas – sutapo su miesto gimtadieniu.

Tądien čia vyko koncertai, grojančio fontano šou, suktis polkų, klumpakojų ar kepurinių ritmais kvietė respublikinis liaudiškų šokių kolektyvų festivalis "Atdarykim vartelius".

Parko kaimynystėje gyvenantys turbūt jau baigia pamiršti, kad anksčiau per parką tekančio Maišiaus upelio pakrantės visiškai nežavėjo. Dabar upelis ir jo pakrantės išvalytos, parke įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, iškilo amfiteatras ir lauko scena, įrengtos vaikų žaidimų zonos, apšvietimas, parko teritorija apželdinta. Architektė Violeta Beigienė parko apželdinimą kūrė kartu su dendrologe Danguole Legiene. Dvi moterys gėlynus ir kitas žaliąsias zonas čia formavo siekdamos, kad žydintys augalai akį pamalonintų kuo ilgiau. Šiuo metu į Kaimynystės parką vilioja ir pradėjusios žydėti alyvos. Čia pasodinta daugiausia Lietuvoje skirtingų rūšių alyvų. Jos – skiepytos, spalvotos, pražysiančios ne vienu metu, o paeiliui, zonomis. Augalai parke dar nebaigti sodinti – šie darbai turėtų tęstis artimiausius dvejus metus.

Maišiaus upelyje akį traukia grojantis fontanas. Kai kurie garliaviečiai šaltuoju metų laiku buvo sunerimę – pasigedo dar praėjusį rudenį akį džiuginusio reginio. "Fontanas niekur nedingo: buvo demontuotas ir žiemai išvežtas saugoti sandėlyje. Dabar jis vėl veikia, taip bus iki rudens", – patikino Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė.

Nuo miesto šventės šis fontanas šeštadieniais ir sekmadieniais 9–22 val. veikia kaip grojantis su lazerių apšvietimu. Kitu laiku, kai muzika ir trykštantį vandenį apšviečiantys lazeriai išjungti, jis veikia kaip paprastas fontanas. Pasak vietos gyventojų, norint pamatyti visą grojančio fontano grožį, reikia atvykti savaitgalio vakarais temstant arba sutemus – tada geriausiai matyti fontano apšvietimas.

Naujasis parkas patiko ne visiems: prieš porą mėnesių buvo nuniokoti šviestuvai – sudaužytas 21 šviestuvo gaubtas, padaryta apie 2 tūkst. eurų žala. "Policija sulaikė įtariamąjį, tačiau nei mums policija nekomentuoja, nei aš jums galiu pasakyti, ar tai vietinis, jaunuolis ar subrendęs žmogus. Galiu pasakyti tik tiek, kad nuniokotus šviestuvų gaubtus pakeitėme", – nedaugžodžiavo seniūnė.

Gauna didžiules investicijas

Kaimynystės parkas įrengtas pagal didžiąja dalimi iš ES investicijų programos finansuojamą projektą "Garliavos miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui". Pagal šį projektą per penkerius metus į Garliavos viešąsias erdves bus investuota apie 5,5 mln. eurų. Įgyvendinant projektą, po 7,5 proc. lėšų prisideda valstybė ir savivaldybė.

Kiti pagal šį projektą atliekami darbai: baigiamos įrengti penkios vaikų žaidimų aikštelės daugiabučių namų kiemuose: po dvi – Liepų ir S.Lozoraičio gatvėse ir viena Žaliojoje gatvėje, rekonstruoti beveik 3 km Vytauto gatvės šaligatvių, šioje gatvėje įrengta ir automobilių aikštelė, Jonučiuose įrengiamos dvi daugiafunkcės sporto aikštelės, treniruoklių kompleksas. Pasak seniūnės, darbai čia eina į pabaigą. Tikimasi, kad šios aikštelės, kaip ir vaikų žaidimų aikštelės daugiabučių kiemuose, bus baigtos įrengti birželio pabaigoje.

Garliava keičia savo veidą – jau turime du didelius nuostabius parkus.

"Dar vienas svarbus darbas – A.Mitkaus pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukcija bus atliekama savivaldybės lėšomis, speciali danga bus paklota Lietuvos futbolo federacijos lėšomis. Stadionas bus rekonstruojamas, kad atitiktų tarptautinius standartus. A.Mitkaus mokyklos futbolo stadiono projektas parengtas, šiuo metu atliekama jo techninė ekspertizė. Tikimės, kad stadionas su danga turėtų būti įrengtas dar šiemet", – darbus vardijo N.Tarvydienė.

Didžiulio projekto darbai artėja prie pabaigos: kiti metai – paskutiniai, skirti jam įgyvendinti.

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Šukevičiaus, pastaruoju metu daug savivaldybės biudžeto lėšų investuojama Garliavoje. "Tačiau tikrai ne kitų miestelių sąskaita – stengiamės gražinti ir juos, sukurti žaliąsias erdves, įrengti arba sutvarkyti šaligatvius, kad gerėtų gyventojų gyvenimo kokybė. Nors prie didžiojo ES finansuojamo projekto mes prisidedame nedidele dalimi, tačiau atsirado papildomų darbų, kuriuos finansavo savivaldybė. Į Kaimynystės parką įdėta nemažai savivaldybės lėšų, o kito – Šimtmečio parko – įrengimą 100 proc. finansuoja Kauno rajono savivaldybė", – pasakojo Š.Šukevičius.

Šimtmečio parkas – kiek mažesnis nei Kaimynystės – yra vadinamojoje senojoje Garliavoje. "Garliava keičia savo veidą – jau turime du didelius nuostabius parkus, – džiaugėsi N.Tarvydienė. – Kai pradėjome formuoti Kaimynystės parką, kuris yra Jonučių pusėje, senosios Garliavos gyventojai pasijuto nuskriausti. Tuomet Kauno rajono savivaldybė skyrė biudžeto lėšų parkui šioje pusėje įrengti." Pernai, švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, čia sužaliavo 100 šiai datai skirtų ąžuolų. Kitas originalus parko akcentas – ąžuolinėmis skulptūromis virtę Lietuvos himno žodžiai. Šis faktas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

Didžiausias pakaunės miestas

"Dviejų parkų Garliavai ne per daug. Vis dėlto tai 11 tūkst. gyventojų turintis miestas, didžiausias pakaunėje. Parkai atsiranda kaip du nauji traukos centrai. Be to, Garliavos miestas įgauna kitokį urbanistinį išsidėstymą, nes atsiranda žaliųjų zonų. O jos yra labai svarbios miestų, miestelių gyventojams. Atsiranda vietos leisti laisvalaikį vaikams, jaunimui ir vyresniems žmonėms", – užsiminė savivaldybės administracijos direktorius.

Šimtmečio parke taip pat planuojama įrengti sporto aikštelę, suoliukus, apšvietimą, vaikų žaidimams skirtas zonas. "Garliaviečiai pageidauja fontano ir šiame parke, čia suformuotame tvenkinyje. Kol kas dar nežinome, ar fontaną įrengti pavyks. Jei jis atsiras, tai tikrai mažesnis, paprastesnis nei Kaimynystės parke", – planavo seniūnė.

Vytauto gatvėje šalia bažnyčios ir seniūnijos pastatų formuojasi naujas miestelio centras.

Dar šiemet Šimtmečio parkas turėtų labiau atsiverti nuo Vytauto gatvės pusės. "Vytauto gatvėje šalia bažnyčios ir seniūnijos pastatų formuojasi naujas miestelio centras. Netrukus bus nugriauta katilinė, esanti tarp priešais bažnyčią įrengtos automobilių aikštelės ir Šimtmečio parko. Erdvė čia bus suformuota taip, kad nuo Vytauto gatvės atsivers Šimtmečio parkas. Griauname sovietmečiu iškilusį pastatą, kuris gadino bendrą vaizdą. Galima sakyti, atkuriame istorinį teisingumą: sovietmečiu Šimtmečio parko teritorija buvo uždara kariuomenės reikmėms naudota teritorija, dabar mes ją vėl visiškai atveriame visuomenei. Šiuo metu yra rengiamas katilinės griovimo darbų techninis projektas. Kai ją nugriausime, ne tik iš Šimtmečio parko pusės bus puikiai matyti bažnyčia – ir nuo bažnyčios, arba Vytauto gatvės, pusės parkas labiau pasimatys ir taps patogiai pasiekiamas", – pasak Š.Šukevičiaus, tada bus padidinta ir šioje vietoje jau esanti automobilių aikštelė.

Šaligatvių tvarkymas, žvyrkelių asfaltavimas – šiuos darbus kaip svarbius ir reikalaujančius nemažų investicijų taip pat įvardijo savivaldybės atstovai. Savivaldybės lėšomis asfaltas šiemet bus paklotas Žalgirio, Taikos ir likusioje Ateities gatvės dalyje, Kanų gatvėje asfaltas bus paklotas 50 proc. lėšų prisidedant gyventojams.

Pasiteiravus, kokios dabar didžiausios Garliavos problemos, seniūnė trumpam susimąsto. "Dabar, kai jau turime viešųjų erdvių, asfaltuojamos gatvės, didžiausios problemos yra lietaus kanalizacijos tinklų nebuvimas, negalėjimas prisijungti prie buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų. Į kai kurias gatves nenuvesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Laukiame, kad "Kauno vandenys" juos įrengs ir gyventojams bus sudarytos sąlygos prie jų prisijungti. Dėl to ir gyventojai, ir savivaldybė su seniūnija yra kreipęsi į "Kauno vandenis", – sakė N.Tarvydienė.