Nelaimės geležinkeliuose retai kada baigiasi laimingai. Tos retos išimtys dažniausiai minimos luošumu iki gyvenimo pabaigos. Geležinkelininkai primena, kad bėgiai – ne smėlio dėžė, kurioje galima žaisti.

Išvengti neįmanoma

„Vyras su maišu ketino pereiti kelią. Į signalus nereagavo." „Gulėjo ant bėgių susisukusi į kamuoliuką. Į signalus nereagavo.“ „Stovėjo tarp bėgių, į duodamus signalus sureagavo ir pasitraukė, likus iki lokomotyvo 100 m vėl grįžo ant bėgių ir buvo mirtinai traumuota.„ „Likus iki traukinio 20 m staiga įvažiavo į pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui.“

Tai tik keletas citatų iš AB „Lietuvos geležinkelių„ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra" eismo įvykių suvestinių. Per 2012 m. Kauno regione geležinkeliuose įvyko 13 nelaimių. Tik keturios iš jų nesibaigė mirtimi.

„120 km/val. greičiu važiuojantis traukinys stodamas nurieda dar kilometrą, prekiniam traukiniui kartais prireikia net 1,5 km, nes jis sunkesnis, todėl net ir matydamas žmogų ar automobilį mašinistas neturi jokių galimybių išvengti nelaimės", – tvirtino „Kauno geležinkelių infrastruktūros“ direktoriaus Olegas Slepakovas.

Suluošinti gyvenimai

Kaip rodo eismo įvykių tyrimo patirtis, jei mašina įsirėžia po lokomotyvo priekiu, tokiais atvejais automobilis visiškai sumaitojamas ir vairuotojo mirtis neišvengiama, o aukų kūnus iš automobilių laužo ištraukia tik ugniagesiai gelbėtojai.

Jei per stebuklą pasiseka išgyventi, dažniausiai žmogus lieka suluošintas visam gyvenimui. Neišvengia apgadinimų ir geležinkelių riedmenys, nuostoliai kartais skaičiuojami dešimtimis tūkstančių litų, o traukinių mašinistai ilgam patiria psichologines traumas.

„Ne visi mašinistai iš karto po nelaimės gali toliau vairuoti. Kai kurie dar pajėgia nuvažiuoti iki artimiausios stoties ir tuomet juos tenka pakeisti", – apie žmogaus būseną po to, kai jis matė, kad įvyks nelaimė, tačiau niekaip negalėjo to išvengti, kalbėjo filialo direktorius.

Skubėjimo kaina

AB „Lietuvos geležinkeliai„ filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ iš viso prižiūri 928,2 km geležinkelio kelių ir 147 geležinkelio pervažas. „Galima įsivaizduoti, kokia tai didelė teritorija ir kiek joje erdvės pažeidėjams, avantiūristams ir savižudžiams", – liūdna statistika rėmėsi O.Slepakovas.

Direktorius pabrėžė, kad kraupios avarijos geležinkelio pervažose, po geležinkelio riedmenų ratais traiškomi žmonės, vaikščiojantys geležinkeliu neleistinose vietose, verčia susimąstyti, kiek mes patys branginame savo vienintelę ir nepakartojamą gyvybę, kokia kaina mokame už nesibaigiantį skubėjimą, nekantrumą ar lengvabūdiškumą.

„Teko kalbėtis su tais, kurie per stebuklą liko gyvi po susidūrimo. Kiekvienas galvojo, kad greitai prašoks, bet neįvertino, jog traukinio žibintai per staigiai priartėja, ir šviesa tunelio gale, deja, matoma gulint ant operacinės stalo", – dėstė O.Slepakovas.

Nepaiso taisyklių

Nepaisydami Kelių eismo taisyklių žmonės rizikuoja savo gyvybe. Pagrindinė eismo įvykių pervažose priežastis – nedrausmingi automobilių vairuotojai, kurie nepaiso prieš geležinkelio pervažas įrengtų įspėjamųjų ženklų, garsinės ir šviesoforų signalizacijos.

Taisyklės skelbia: „Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės."

Geležinkelio zonoje iš viso draudžiama vaikščioti, išskyrus tam tikslui skirtose vietose. „Žmonės gali nepastebėti arba net neišgirsti atvažiuojančio traukinio. Tai įmanoma. Modernūs traukiniai, vientisi bėgiai nekelia kadaise įprasto traukiniams garso", – draudimo vaikščioti geležinkeliu svarbą pabrėžė O.Slepakovas.

Renkasi patys

Geležinkelininkai pastebi, kad pastaraisiais metais ypač padažnėjo atvejų, kai žmonės patys pasirenka mirtį po traukinių ratais. Tai viena žiauriausių savižudybės rūšių. O.Slepakovas prisiminė vieną kraupiausių jo darbo praktikoje nelaimių, kai po vienu Kauno tiltu prieš atvažiuojantį traukinį išėjo žmogus ir iškėlė rankas.

„Mašinistas nespėjo sustabdyti traukinio, tačiau nelaimėlį nubloškė. Tai retas atvejis, nes dažniausiai savižudžius jau būna sunku atpažinti", – minėjo direktorius. Vyro užantyje policija rado raštelį: „Po traukiniu palindau dėl carinės Rusijos.“ Tik vėliau paaiškėjo, kad vyras sirgo psichikos liga.

Pervažos modernizuojamos

Kauno geležinkelių infrastruktūra informuoja, kad šiuo metu yra modernizuoti geležinkelio signalizacijos įrenginiai ruože Kaunas–Kybartai, įdiegti nauji mikroprocesoriniai įrenginiai, pervažose įrengti LED šviesoforai, kurie užtikrina gerą signalinių žiburių matomumą.

Geležinkelio pervažoje Ateities plente Kaune, vadinama Amalių pervaža, papildomai įrengtas ir pėsčiųjų takas su šviesoforais, skirtais pėstiesiems. Ši pervaža automobilių eismui uždaroma likus 40 sek. iki pravažiuos traukinys. Iš pradžių pervažos šviesoforų raudonos šviesos pradeda paeiliui mirksėti, ima veikti garsiniai signalai ir pėsčiųjų tako šviesoforuose užsidega raudoni žiburiai.

Praėjus 13–15 sek. delslaikio, užtvarų užkardai automatiškai pradeda leistis ir po 4–6 sek. pasiekia horizontalią padėtį. Šia pervaža traukiniai važiuoja iki 120 km/val. greičiu. Bandantieji „prašokti" po besileidžiančiais užkardais praktiškai neturi kito pasirinkimo, kaip susidurti su traukiniu. Geležinkelininkai garantuoja – padariniai neišvengiamai liūdni.

Ateities vizijos

„Kauno geležinkelių infrastruktūros" vadovas neneigia, kad galima būtų pagerinti saugumą geležinkeliuose. Pagal nustatytus reikalavimus, traukiniai, lekiantys 160 km/val. greičiu, būna atitverti specialiomis užtvaromis. Pėstiesiems net neįmanoma patekti ant mirtį keliančių bėgių.

Vis dėlto traukiniai Lietuvoje kol kas tokiu greičiu nerieda. „Yra rengiamas „Lietuvos geležinkeliuose“ projektas „Kaunas–Vilnius 160 km/val. greičiu„. Pagal tą projektą geležinkelis bus aptvertas, taip pat bus ir garso sienutės pastatytos. Tuomet žmogus bet kur nebegalės pereiti per geležinkelį“, – ateities planais pasidalijo vadovas.

Nelaimės nepamoko

Geležinkelininkus liūdina pastarieji įvykiai Marijampolės mieste Saulės g. geležinkelio pervažoje. Tai viena avaringiausių pervažų Lietuvoje. Šių metų lapkričio 30 d. keleivinis traukinys Kaunas–Šeštokai panaudojo staigųjį stabdymą dėl pervažoje stovėjusio automobilio „Volkswagen Passat". Per susidūrimą sudaužytas lengvasis automobilis, apgadintas dyzelinis traukinys, laimė, žmonių aukų išvengta.

Nuo įvykio praėjus porai savaičių, gruodžio 13 d., toje pačioje pervažoje vėl įvyko susidūrimas. Šiuo atveju padariniai skaudesni – nukentėjo du žmonės, važiavę lengvuoju automobiliu SAAB. Sužeistieji išvežti į ligoninę.

Traukinių mašinistai puikiai žino šią liūdnai pagarsėjusią pervažą, todėl stengiasi būti ypač budrūs ir artėjant sumažina traukinio greitį. Jie netgi pasiruošę patys sustoti ir praleisti autotransporto priemonę, kad būtų išvengta skaudžių padarinių, deja, ne visada pavyksta tai padaryti.

Žodžių nepakanka

Geležinkelininkus dažnai stebina pačių žmonių požiūris. O.Slepakovas paminėjo ir Kazlų Rūdos geležinkelį, kuris eina per patį miestelį. Pasak direktoriaus, miestelio savivaldybė pastatė viaduką pėstiesiems.

Po šio rūpesčio pėsčiųjų saugumu į „Lietuvos geležinkelius" ėmė plūsti skundai dėl to, kad dabar reikia laipioti tuo viaduku, draudžiama eiti taip, kaip eidavo anksčiau. Direktorius prisiminė prieš keletą metų savo pasakytą frazę, kad žmonėms nepakanka gražių žodžių, jiems perspėti reikia baisių nuotraukų.

Šią sniegingą žiemą ypač pasunkėjo eismo sąlygos. Geležinkelininkai dar kartą ragina žmones saugotis patiems: „Prašome nebūkite abejingi pažeidėjams ir patys kelyje elkitės atsakingai, saugokite savo ir kitų gyvybes, nepamirškite, kad namuose jūsų sveikų ir gyvų laukia mylintys artimieji."

Statistika per 2005–2012 m. Kauno regiono geležinkeliuose

Eismo įvykiai 24

Žuvo 13

Sužeista 14

Pėstieji 77

Žuvo 60

Sužeista 17