„Lietuvių gestų kalbos vertimo centras visose Lietuvos apskrityse vienija 120 gestų kalbos vertėjų ir vertėjų-konsultantų. Siekiame užtikrinti, kad gestų kalbos vertimo paslaugos būtų prieinamos klausos negalią turintiems žmonėms visoje Lietuvoje. Šios paslaugos teikiamos nemokamai ir finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“, – sako Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė.
Įvairios priežastys
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos prof. Ramunė Kasperė, doc. Vilma Linkevičiūtė ir lekt. Jurgita Motiejūnienė atlieka Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Mašininio vertimo ir gestų kalbos recepcijos tyrimas pasitelkiant žvilgsnio sekimą“, kurio vienas pagrindinių tikslų yra didinti klausos negalią turinčių asmenų įtrauktį.
Vykdant tyrimą buvo svarbu surinkti informaciją apie gestų kalbos vertėjo profesiją, vertimo procesą ir jame naudojamus įrankius bei užsakovus, tad tyrėjos kreipėsi į lietuvių gestų kalbos vertėjus su prašymu atsakyti į paruoštą klausimyną. Respondentų atsakymai į klausimus apie gestų kalbos vertėjo profesiją atskleidė labai įvairias šios profesijos pasirinkimo priežastis.
Kai kurie gestų kalbos vertėjai gimė kurčiųjų šeimose, tad moka gestų kalbą ir versdavo tėvams nuo pat vaikystės, kiti sužinojo apie šią profesiją iš pažįstamų, kurie anksčiau buvo pasirinkę gestų kalbos vertėjų studijas arba jau dirbo vertėjais, tačiau didžiąją dalį respondentų pasirinkimo lėmė juos vienijanti empatija, komunikabilumas ir noras padėti žmonėms.
Deja, daugelis apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad lietuvių kalbos gestų vertėjų trūksta, tad kai kurie jų dirba ir po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių dienomis arba dirba dviejuose darbovėtiese – ne tik Lietuvių gestų kalbos vertimo centre, bet ir kurčiųjų mokyklose arba vykdo individualią veiklą.
Griežti reikalavimai
Lietuvių gestų kalbos vertėjai yra unikalūs, nes yra ruošiami ir gali vertėjauti visose srityse, o ne vienoje ar keliose, be to, jie nuolat kelia kvalifikaciją ir tobulina vertimo technikas.
Gestų kalbos vertėjų darbe pasitaiko įvairių profesinių iššūkių – nuo specifinės srities terminijos ar gestų stokos iki poreikio greitai prisitaikyti prie skirtingų situacijų. Siekdami kuo tiksliau perteikti informaciją, prieš priimdami užsakymą vertėjai stengiasi išsiaiškinti vertimo temą, situaciją ir trukmę, o, esant galimybei, iš anksto susipažinti su būsima medžiaga.
Išanalizavusi ir apibendrinusi respondentų atsakymus, projekto tyrėja V. Linkevičiūtė pabrėžia, kad gestų kalbos vertėjams taikomi profesiniai reikalavimai, jie turi laikytis etikos principų – konfidencialumo, nešališkumo, tikslumo ir profesionalumo.
Svarbi ir apranga, kuri turi netrukdyti gestų matomumui, tad rekomenduojama vienspalvė, dažniausiai tamsi, neutrali, apranga be ryškių raštų, blizgių aksesuarų ar didelių iškirpčių, kad kliento dėmesys būtų nukreiptas į gestus ir mimiką. Taip pat vengiama masyvių papuošalų ar kitų detalių, kurios gali blaškyti arba trukdyti aiškiai matyti rankų judesius. Rekomenduojamas pastelinių spalvų manikiūras ir neryškus makiažas, užmaskuotos tatuiruotės.
Pasitelkia ir DI
Atsakydami į klausimą apie savo darbe naudojamus vertimo įrankius, lietuvių gestų kalbos vertėjai pirmenybę teikia lietuvių gestų ir tarptautinių gestų kalbos žodynams. Jie taip pat naudoja specializuotus žodynus, mokslinių, teisinių ar medicininių terminų ir lietuvių kalbos gestų duomenų bazes ir vaizdinę medžiagą, padedančią suprasti sudėtingas sąvokas.
Vertėjų nuomonės išsiskiria kalbant apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą vertėjo darbe. Kai kurie gestų kalbos vertėjai DI naudoja labai retai, o kai kurie teigia, kad „labai draugauja“ su šiuolaikinėmis technologijomis ir DI.
Visi vertėjai sutaria, kad šiuolaikinės technologijos gali padėti, tačiau negali pakeisti žmogaus. Lietuvių gestų kalbos vertimą atlieka žmogus vertėjas, nes yra labai svarbu tiksliai perteikti ne tik žodžius, bet ir prasmę, emociją, kontekstą, mimiką ir kultūrinius aspektus.
„Nors jau sukurta gestų atpažinimo ir vertimo sistemų, DI kol kas negali tiksliai ir kokybiškai versti, nes gestų kalba nėra paprastas šnekamosios kalbos atitikmuo. Todėl labai svarbi vertėjo kompetencija, kuri pasiekiama per ilgametę patirtį ir ugdant gebėjimą prisitaikyti prie auditorijos“, – sako projekto tyrėja J. Motiejūnienė.
Lietuvos gestų kalbos vertėjų apklausos rezultatai atskleidžia šios profesijos sudėtingumą, daugialypiškumą, platų pritaikomumo spektrą ir ypatingą pridėtinę vertę gerinant klausos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę, visapusę komunikaciją, informacijos prieinamumo užtikrinimą ir kurčiųjų bendruomenės įtraukumą.
„Gestų kalbos vertėjai ne tik prisideda prie informacijos prieinamumo didinimo kurčiųjų bendruomenei, bet ir gali padėti mokslininkams ar technologijų vystytojams įvertinti DI sprendimų poveikį, reikalingumą ir naudą, kurią geriausiai suprasti ir dėl kurios nuspręsti gali būtent pati kurčiųjų bendruomenė“, – teigia projekto vadovė R. Kasperė.
Naujausi komentarai