Tilto per Nerį konstrukcijos galėjo neatlaikyti sniego ir šalčio. Apie tai pirmadienį kalbėta Kauno miesto ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdyje. Miestas įgriuvusio tilto per Nerį remontui ir sniegu užverstų kelių valymui iš Vyriausybės prašys 2 mln. litų.

Nusidriekė spūstys

Pirmadienio rytą greitkelyje Vilnius-Klaipėda ties Kaunu įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu. Apie nelygumus, atsiradusius ant važiuojamosios tilto dalies, policijos pareigūnams prieš 8 val. ryto pranešė viena vairuotoja. Netrukus į vietą atvažiavę policijos ekipažai užblokavo įvažiavimus ant tilto, o eismą nukreipė į Panerių gatvę.

Dėl tilto įgriuvos susidarė milžiniškos spūstys. Vilijampolėje ir Šilainiuose pirmadienio rytą buvo paralyžiuotas eismas. Greitkelyje Vilnius-Klaipėda nuo Kauno į Vilniaus pusę nusidriekė kelių kilometrų automobilių eilės.

Savivaldybėje aptariant susidariusią situaciją dėl Kleboniškio tilto konstrukcijos pažeidimų, Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius informavo, kad yra pažeisti tiltą laikantys šarnyrai. Viena dalis tilto įsmukusi apie 25 centimetrus. „Tilto avarijos pasekmių likvidavimas gali užtrukti apie mėnesį, todėl ruošiamas apvažiavimas. Kleboniškio tiltas yra miesto teritorijoje ir pagal nurodymus (eismą sustabdžius daugiau nei 2 val.) turi būti skelbiama ekstremali situacija", - aiškino J.Griškevičius.

LTV „Panorama" pranešė, kad tiltą specialistai profilaktiškai apžiūrėjo 2007 metais. Spėjama, kad tilto dalis galėjo įgriūti dėl minimalių įtrūkimų metalinėje tilto konstrukcijoje. Neatmetama, kad tilto šarnyrus galėjo susilpninti ir žemiau 20 laipsnių šalčio nukritusi oro temperatūra.

Pravažiuoti galima

Kauno apskrities kelių policija informuoja, kad automobiliams leista važiuoti antruoju tiltu. Per šį tiltą organizuojamas dvipusis eismas, po vieną juostą kiekviena kryptimi. Siekiant išvengti transporto spūsčių, pareigūnai rekomenduoja vairuotojams, norintiems patekti į miesto centrą, važiuoti aplinkiniu keliu Panerių gatve. Visų vairuotojų prašoma stebėti kelių ženklus, prireikus paklusti pareigūnų nurodymams.

Automobilių kelių direkcija planuoja skelbti konkursą, kurio nugalėtojas turės suremontuoti pasislinkusią tilto konstrukciją. „Dėl įgriuvos tiltas nenukentėjo, pažeisti tik šarnyrai. Jeigu būtų mažesnis transporto srautas, galėtume paleisti eismą, tačiau to nedarysime", - aiškino direkcijos  tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas.

Tuo tarpu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generaliniam direktoriui Virgaudui Puodžiukui skubiai išnagrinėti tilto per Nerį  automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda įsmukimo priežastis bei kuo greičiau likviduoti padarinius.  

Vidurdienį specialistams apžiūrėjus įsmukusį tiltą per Nerį nustatyta, kad transporto eismas Panerių gatve, kuri driekiasi po tiltu, gali būti atnaujintas, todėl 21-ojo autobusų maršrutai važiuos įprastu maršrutu ir grafiku.

Šilainiai be šilumos neliks

Specialistai tvirtina, kad Šilainių gyventojai be šilumos energijos neliks. Įlūžus tilto daliai kilo grėsmė po tiltu esančioms šilumos trasoms, kuriomis šiluma aprūpinami Šilainių gyventojai.

„Kauno energijos" Šilumos tinklų departamento direktoriaus Sigito Matelionio teigimu, jeigu tiltas dar pasmuktų keletą centimetrų, trasos būtų pažeistos, ir šilumos tiekimas jomis nutrūktų.

„Tačiau Šilainiai be šilumos neliks, nes dar viena šilumos trasa, aprūpinanti minėtą mikrorajoną, nutiesta po Varnių tiltu. Tiesa, spaudžiant tokiam šaltukui, vienos trasos gali neužtekti. Todėl gali tekti užsukti karštą vandenį", - portalui sakė A.Ramanauskas.

Manoma, kad tilto per Nerį remonto darbai užtruks mažiau nei pusmetį.

Priminė nelaimę JAV

Šios dienos įvykiai visiems priminė 2007-ųjų vasarą plačiai nuskambėjusią nelaimę JAV. Po tų įvykių „Kauno diena" rašė apie kritiškos būklės Kauno tiltus.  Aleksoto ir Vilijampolės tiltai jau sulaukė rekonstrukcijų, tuo tarpu Panemunės tilto likimas kol kas neaiškus.

2007 m. rugpjūčio 1 d. Jungtinėse Valstijose per vakarinį piką sugriuvo vienas iš didžiausių Minesotos tiltų per Misisipės upę. Juo ėjo aštuonių eismo juostų greitkelis, katastrofos akimirką ant tilto buvo maždaug 60 automobilių. Dalis jų nukrito į upę, kai kurie pakibo ant armatūros nuolaužų. Per nelaimę 13 žmonių žuvo, dar 145 patyrė sužalojimų.

Katastrofą ištyrę specialistai nustatė, kad jos priežastimi tapo konstrukcijos trūkumai. Statant tiltą buvo panaudotos per mažos kampinio sujungimo plokštės, todėl ant kelio dangos laikui bėgant teko uždėti papildomą 5 cm betono sluoksnį, ir statinio svoris ženkliai padidėjo.

Be to, katastrofos metu jis buvo remontuojamas, ir trapiausioje tilto vietoje darbininkai sudėjo statybines medžiagas bei techniką. Tyrimo išvadose taip pat pažymėta, kad statinio būklė nebuvo reguliariai tikrinama.

Sugriuvęs 19 m aukščio ir 160 m ilgio tiltas buvo pastatytas 1967 m. Kasdien juo važiuodavo nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. automobilių.