Bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais, gydytojais ir miškininkais kuriami takai ne tik sustiprins šių miestelių kurortinį statusą, bet ir atvers naujų galimybių vietos verslui ir bendruomenėms. Tikimasi, kad pirmuosius lankytojus šie takai galės pakviesti jau ateinantį pavasarį ar vasarą.
Repetuoja būsimą paslaugą
Pasak Kauno rajono savivaldybės vicemero Lauryno Dilio, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, siekdamas stiprinti emocinę ir fizinę sveikatą, jau dabar periodiškai organizuoja nemokamus miško terapijos užsiėmimus gyventojams.
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras jau dabar periodiškai organizuoja nemokamus miško terapijos užsiėmimus gyventojams.
„Miško terapijos užsiėmimai Kauno rajono gyventojams vyksta jau šiandien, o kitas mūsų žingsnis – mokslo žiniomis grįsti miško terapijos takai Kulautuvoje ir Kačerginėje. Man svarbu, kad savivaldos sprendimai būtų matuojami ne įgyvendintų projektų skaičiumi, o realia jų verte žmogui. Turime išskirtinę Kauno rajono gamtą, stiprią mokslo bendruomenę ir profesionalius partnerius. Mūsų, kaip savivaldos, atsakomybė yra visa tai sujungti ir paversti konkrečiomis galimybėmis. Norime kurti Kauno rajoną, kuriame investuojama ne tik į infrastruktūrą, bet pirmiausia į žmogaus gyvenimo kokybę“, – sakė L. Dilys.
Kas lėmė pasirinkimą
Vicemeras akcentavo, kad, renkantis vietas miško terapijos takams įrengti, buvo vertintos galimybės tako pradžią pasiekti pėsčiomis, dviračiu ir viešuoju transportu ar automobiliu. Atsižvelgta, ar bus kur palikti automobilį, taip pat galimybė pasinaudoti tualetu ir atsigerti vandens. Pagal šiuos ir kitus kriterijus buvo vertintos įvairios Kauno rajono vietovės, peržiūrėjus privalumus ir trūkumus, buvo nuspręsta takus įrengti Kulautuvoje ir Kačerginėje.
LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas Raimondas Kubilius papildė, kad konkrečių miško terapijos takų vietų pasirinkimą nulėmė reljefo ir vietovės unikalumas. „Tam labiausiai tinka senas pušynas su eglių ir kadagių pomiškiais, papildytais vaistiniais augalais. Ne veltui mūsų protėviai sakydavo, kad miškas – kartu ir vaistinė, kurioje gausu įvairiausiomis gydomosiomis savybėmis pasižyminčių augalų įvairovės. Juk visiems žinomas aspirinas yra išskirtas iš gluosnių žievės. Protėviai jos trynimais malšindavo sąnarių ir juosmens skausmus, – priminė profesorius. – Labai svarbu, kad miško terapijos trasos atkarpoje būtų sąlytis su paukščių garsais, matytųsi vabzdžių pėdsakų, paukščių lizdų, ir, žinoma, nebūtų žmogaus sukurtos vizualinės ir garsinės taršos, kad takas būtų patogiai ir lengvai žmonėms pasiekiamas.“
Išliks natūralūs
Kokių reikalavimų takų infrastruktūrai kelia Miškų urėdija? Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė informavo, kad pagal projektinius pasiūlymus bus visiškai nedaug infrastruktūros: suoliukai, sustojimo taškai-žymekliai, o jiems naudojamos medžiagos tvarios – natūrali mediena. Kačerginės seniūnė pabrėžė: miško paklotė nebus ardoma, išliks natūralūs takai.
„Miško terapijos takas – LSMU mokslininkų parengtas ir mokslo įrodymų sprendiniais grįstas natūralios paklotės saugus eiti takas, integruotas ir kartu neatsiejama organinė miško dalis. Jame numatytos atskiros stotelės, įskaitant ir arbatos gėrimo, įrengtos iš natūralių, ilgaamžių medžiagų, – papildė R. Kubilius. – Kaip ir kiekvienai terapinei priemonei, svarbu ne tik poveikis sveikatai, tačiau ir saugumas. Licencijuoti miško terapijos specialistai prieš pradėdami sesiją įvertina aplinką, oro sąlygas, atsižvelgia į miškinėtojų būklę. Kita vertus, kiekvienas eidamas į gamtą turime ir savarankiškai elgtis atsakingai, pvz., pasirinkti tinkamą aprangą, saugotis erkių, pasiskiepyti ir pan.“
Sustiprins statusą
Kačerginės ir Kulautuvos seniūnės neabejojo, kad projektas turės įtakos seniūnijos gyvenimui ir kurortinės teritorijos statusui stiprinti. „Kulautuvoje miškas visada buvo daugiau nei kraštovaizdis – tai mūsų vietos tapatybės ir kasdienybės dalis. Miško terapijos takas – prasminga galimybė dar labiau atverti šią erdvę žmonėms, skatinti juos būti gamtoje, atrasti ramybę ir iš naujo pajusti ypatingą Kulautuvos miško atmosferą“, – sakė Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.
Kačerginės seniūnė teigė, kad vietos bendruomenė – labai intelektuali ir natūraliai pati išnaudoja mišką terapijai. „Vis dėlto projektas plečia miestelio, kaip kurortinės vietovės, galimybes atliepti šį statusą“, – mano A. Ivanovaitė-Petraitienė.
Seniūnė neabejojo vietos verslo pajėgumu išaugus lankytojų srautams. Dalis kitos reikalingos infrastruktūros: automobilių aikštelė, viešasis tualetas – miestelyje jau yra. Ateityje šalia sanatorijos planuojama parkavimo vietų plėtra, netoliese bus dviračių takas.
LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas taip pat mano, kad miško terapija gali sudaryti puikias sąlygas vietos gyventojų užimtumui ir naujų, su gamta, sveikatinimu ir rekreacija susijusių paslaugų plėtrai. Tiesa, specialūs mokymai vietos gyventojams, norintiems tapti sertifikuotais miško terapijos gidais ir kurti naujas darbo vietas seniūnijoje, nenumatyti.
„Miško terapijos specialisto veikla Lietuvoje reglamentuojama teisės aktais, todėl, norint teikti licencijuojamas miško terapijos paslaugas, būtina atitikti nustatytus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus, baigti 480 valandų mokymus ir įgyti atitinkamą licenciją. Tokius mokymus penktus metus iš eilės organizuoja LSMU Reabilitacijos klinika. Kita vertus, apie 50 proc. pasirinkusiųjų studijas, tai daro dėl savęs, nes myli gamtą, gyvena gamtoje ar savo aktyvią profesinę veiklą planuoja su gamta susijusiu aktyvumu“, – sakė R. Kubilius.
Didžiulis pranašumas pacientams
LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas pabrėžė: kurortiniuose miesteliuose Kulautuvoje ir Kačerginėje yra įsikūrusios medicininės reabilitacijos įstaigos, todėl čia reabilituojamiems pacientams tai bus didžiulis pranašumas.
„Gaila, kad miško terapija priskiriama papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugoms, todėl šiandien kol kas nėra galimybės šiomis paslaugomis papildyti įprastinio medicininės reabilitacijos plano. Vis dėlto, atsižvelgiant, kaip didėja licencijuotų miško terapijos specialistų skaičius (šiandien jų yra per 50) ir valstybės dėmesys šioms paslaugoms, neabejojame, kad tai tik laiko klausimas. Tikime, kad jau greitai pirmieji Lietuvoje turėsime galimybę išrašyti žaliuosius receptus, padėsiančius žmonėms stiprinti sveikatą“, – patikino R. Kubilius.
Tikime, kad jau greitai pirmieji Lietuvoje turėsime galimybę žmonėms išrašyti žaliuosius receptus.
Geriau su gidu
Paklausus, kokių unikalių elementų planuojama įdiegti take, kad lankytojai be gido pagalbos suprastų, kaip tinkamai praktikuoti miško terapiją, LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas patikslino, kad miško terapijos užsiėmimus rekomenduojama lankyti su kvalifikuotu gidu, kuris padėtų sąmoningai sulėtėti, pasitelkti visus pojūčius ir saugiai pasinerti į gamtos erdvę, nes savarankiškai būnant miške dažnai trukdo kasdienis skubėjimas ir mintys.
„Gidas parenka specialius sensorinius pratimus, kurie padeda perkelti dėmesį nuo įkyrių kasdienybės minčių prie regos, uoslės, lytėjimo ir klausos pojūčių. Tačiau norintiems praktikuoti individualiai, bus gausu papildomų nuorodų, kaip efektyviai pasinaudoti gamtos dovanomis. Bent dvi valandos struktūruotos veiklos miške jau pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai“, – sakė profesorius.
Planuoja ir tyrimus
R. Kubilius vardijo: miško terapijos efektyvumas moksliniuose tyrimuose įrodytas vertinant pacientų savijautą, mažėjantį kraujospūdį, ilgėjančio miego trukmę ir kokybę, atsparumą infekcijoms, gerėjančią emocinę savijautą, o laboratoriniuose tyrimuose – streso hormonų (kortizolio) sumažėjimą, padidėjusių priešvėžinių baltymų aktyvumą, didėjantį imuninių ląstelių aktyvumą.
Pakaunėje įrengtuose miško terapijos takuose planuojami ir moksliniai tyrimai. „Nekantraujame, kada su mokslininkais iš Lenkijos, Vokietijos, Kroatijos galėsime pradėti vertinti miško poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien vykdoma daug tyrimų, kuriuos atliekant vertinamas miško poveikis žmogaus nervų sistemai, stresui, nerimui, taip pat pacientams, sergantiems psichikos sveikatos ligomis. Beje, čia turime ir atsakymą, kodėl ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose, laukiamuosiuose yra daug žalios spalvos, padedančios pacientams nurimti. Tai pat labai maloniai nuteikia ir įkvepiantis Kanados pavyzdys, kai šalies sveikatos priežiūros specialistai gali išrašyti žaliuosius receptus, pacientus įpareigojančius bent 20 minučių praleisti žaliosiose erdvėse“, – sakė R. Kubilius.
Naujausi komentarai