Gyvenamajame kvartale pastatytas daugiabutis paukščiams | kl.lt

GYVENAMAJAME KVARTALE PASTATYTAS DAUGIABUTIS PAUKŠČIAMS

Naujai statomame butų kvartale Lampėdžiuose, Kaune, pastatytas specialus statinys paukščiams. Tai – pirmasis tokio pobūdžio statinys Lietuvoje, suprojektuotas specialiai juodiesiems čiurliams, kurie pastaraisiais metais masiškai netenka lizdaviečių dėl namų renovacijos.

Statinys buvo sukurtas remiantis užsienio šalių praktika, konsultuojantis su Lietuvos bei Didžiosios Britanijos ornitologais, kurie jau daugiau kaip dešimtmetį rūpinasi juodųjų čiurlių apsauga. Įprastai šie paukščiai peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, todėl ir inkilai turėjo būti ne mažesniame kaip 4 metrų aukštyje, o priskridimas turi būti netrukdomas, atviras. Daugiavietis inkilas iškeltas nuošaliau nuo namų bei gyvenamosios zonos – atskiras statinys yra patogus tiek gyvūnams, tiek ir gyventojams – paukščiai netrikdomi gali priskristi prie savo lizdaviečių, maitinti jauniklius, o gyventojai gali džiaugtis kaimynystėje gyvenančių paukščių polėkiu ir balsais. Čia įrengtos 16 vietų lizdams. Tikimasi, kad jomis susidomės juodieji čiurliai, netekę perėjimo vietų dėl renovacijos, vykstančios aplinkiniuose rajonuose arba jauni, vietos lizdui dar tik ieškantys paukščiai.

Europos šalių gamtininkai, besirūpinantys miestų bioįvairovės apsauga, jau daugybę metų siekia išsaugoti čia apsigyvenusius paukščius, šikšnosparnius ir jiems suprojektuoja bei įrengia specialius statinius miestuose, parkuose, sudaro galimybes gyvūnams gyventi pastatuose, jų nišose. Mūsų šalyje, tai – gana nauja, dar tik įsibėgėjanti praktika: prieš kelerius metus Kaune, Škirpos g. renovuojant daugiabučius namus buvo išsaugotos atviros angos, kad jose ir toliau galėtų perėti paukščiai, pernai Utenos miesto savivaldybė kartu su Lietuvos ornitologų draugija įrengė specialius inkilus čiurliams ant mokyklų stogų, šį pavasarį pastatytas pirmasis atskiras statinys šiems paukščiams Kaune, Lampėdžiuose. Džiugu, kad Lietuvoje daugėja gyventojų bei organizacijų, kurie skiria pastangų bei lėšų ir prisideda prie gamtos išsaugojimo.

Juodasis čiurlys – ypatingas paukštis. Pastaraisiais metais įrodyta, kad ore, nenusileisdami jie gali praleisti 10 mėnesių ir ilgiau. Skrisdami jie maitinasi, geria, tvarkosi plunksnas, poruojasi. Žiemoja jie Afrikoje, piečiau pusiaujo, o mūsų šalyje apsistoja trumpai – tik tiek, kiek reikia laiko išperėti ir užauginti jauniklius – apie 3-4 mėnesius (gegužę – rugpjūtį). Minta šie paukščiai smulkiais vabzdžiais, vorais, kurių per parą vienas paukštis sugauna net iki 20 000. Juodieji čiurliai yra įprasti mūsų miestų ir gyvenviečių paukščiai, kurie per daugybę metų tapo neatskiriama mūsų miestų dalimi, vasaros simboliu. Jie išskirtinai prisitaikė gyventi įvairių pastatų nišose – stogo ventiliacijos angose, plyšiuose, po palangių ar stogo skardomis, balkonų apdaila. Atliekant senų namų renovaciją čiurlių lizdavietės sunaikinamos, neretai žūsta ir perintys paukščiai ar jų jaunikliai.

GALERIJA

  • Gyvenamajame kvartale pastatytas daugiabutis paukščiams
  • Gyvenamajame kvartale pastatytas daugiabutis paukščiams
Rašyti komentarą
Komentarai (27)

Vaje vaje

Visą gyvenimą gyvenu Lampėdžiuose, bet tai, apie ką rašoma nėra Lampėdžiai, tai visados buvo Kaniukai. Ir nuo Lampėdžių juos skiria kelių kilometrų atstumas.

Nepatenkintas gyventojas

Nupirko straipsnį, nes žmonės neperka butų. Per nykstančius paukščius bando žmonėms į širdis įlysti, o tuo pačiu būstus pasireklamuoti. Geriausia reklama, kai kelias sugadintas yra sutvarkomas ir bandoma gražiai su esama bendrija bendrauti, bendrai bandyti spręsti jau esamas problemas. O jų tikrai yra!!! Ir jos nesprendžiamos. Mes taip pat galėtume prisidėti prie Jūsų būsto pardavimo reklamavimo, nes bent jau man teko bendrauti su 3 susidomėjusiais šiuo Jūsų siūlomu būstu, tačiau ka gero galiu pasakyti jei pardavėjas tai arogantiškai į mus visus žiūrėti.

Dėmesio, įsiklausykite

Mielieji žmonės, būtina kovoti, kad bet kuri statybinė organizacija turėtų privalomai draustis savo civilinę atsakomybę. Tada nebūtų kvailinami renovuojamų namų gyventojai, o sulaužytus kelius nedelsiant sutvarkytų patys statybininkai, o jų bankroto atveju apmokėtų draudikų fondas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS